Klaipėdos muzikinio teatro dailininkas Jonas Sabaitis dega idėja Smiltynėje ant Kuršių marių kranto pastatyti 70 metrų aukščio apžvalgos kuorą – savotišką Paryžiaus Eifelio bokšto "brolį". Meistro įsitikinimu, jei pavyktų įgyvendinti šį sumanymą, uostamiestis neabejotinai taptų neregėtu traukos centru.

Svajonę brandino dešimtmetį

73-ejų menininkas Klaipėdos muzikiniame teatre piešia vaidinimų afišas ir meistrauja įvairias butaforijas spektakliams.

Klaipėdiečio pomėgis – architektūra. "Architektūrinės" mintys dailininko neapleidžia nuo vaikystės, nors gyvenime jis tapo ne architektu, o tapytoju.

J.Sabaičio idea fix jau bemaž 10 metų yra apžvalgos bokštas, kurį, jo manymu, galima būtų pastatyti Smiltynėje ant kalvos, netoli Senosios perkėlos, tarpukariu buvusios smuklės vietoje.

"Statinį sudarytų postamentas su laiptais, bokštas, ant kurio būtų užkeltas žemės rutulio formos kupolas – apžvalgos aikštelė su kavinėmis ir restoranais, o virš to kupolo – Neringos skulptūra, laikanti "Meridianą". Statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki laivo viršaus turėtų siekti 75 metrus", – pasakojo J.Sabaitis.

50 metrų aukščio stulpe turėtų būti įrengtas liftas, taip pat dveji sraigtiniai laiptai, vieni skirti sportininkams, kurie galbūt norėtų išmėginti jėgas bėgiojant į viršų, kiti laiptai – sportuoti linkusiems turistams.

"Planavau padaryti tą kupolą su dantračiais, kad visa ta apžvalgos aikštelė suktųsi aplink savo ašį, o žmonės, sėdėdami restorane ir gerdami kavą, galėtų grožėtis miesto bei jūros vaizdais. Be to, nebijantys aukščio, galės išeiti į lauką ir pasižvalgyti pro žiūronus", – dėstė mintis J.Sabaitis.

Viltis atgaivinti miestą

Dailininkas maždaug mėnesį meistravo 70 kartų sumažintą apžvalgos bokšto modelį, kuriame matyti smulkiausios detalės – pradedant tvorele papėdėje ir baigiant teleskopu apžvalgos aikštelėje.

Meistras modeliuke netgi prijungė elektrą, kad matytųsi, kaip tas bokštas atrodytų naktį – po kupolu įrengtos ir švyturių šviesos laivams.

J.Sabaitis teigia, jog jei kils susidomėjimas ir bus nuspręsta Klaipėdoje tokį bokštą statyti, aišku, teks telktis inžinierius ir konstruktorius, kad apskaičiuotų visus reikiamus techninius statinio duomenis, nes jis pateikia tik idėją.

Dailininkas mano, įrenginys galėtų kainuoti tik apie 3 mln. eurų.

J.Sabaitis įsitikinęs, kad toks bokštas miestui būtų garbė, o žmonėms teiktų malonumo ir džiaugsmų, taip pat praverstų pajūrio saugumui.

Bokštą būtų galima statyti nebūtinai Smiltynėje, pasak J.Sabaičio, tam tiktų ir vieta prie Jono kalnelio, Kopgalyje ar skverelyje prie Danės upės netoli bendrovės "Teo" pastato.

"Manau, tas bokštas būtų labai didelis turistų traukos objektas. Čia visi skundžiasi, kad atvažiuoja svečiai ir jie neturi Klaipėdoje, kur nueiti. Tegul suranda pinigų, pastato tokį statinį ir pamatysite, kaip čia visi važiuos. Bokštas atsipirktų greičiau, nei įsivaizduojate", – įsitikinęs idėjos autorius.

Sumanymas kilo Kryme

J.Sabaičiui mintis sukurti apžvalgos bokštą kilo dar sovietmečiu, pamačius monumentą Sevastopolyje, skirtą žuvusiems jūrininkams.

Tai – iš akmenų krūsnies iškilusi kolona, ant kurios viršūnės vainiką laikantis sparnus išskleidęs jūros paukštis.

"Pagalvojau, kad ant kolonos būtų galima iškelti apžvalgos kupolą su restoranu ir aikštele aplinkui. Tokio dalyko pasaulyje niekur nėra. Manau, būtų įspūdingas statinys", – sakė J.Sabaitis.

Dailininkas, kilęs iš Alytaus rajono, prasitarė, kad jis visada svajojo gyventi prie didelių vandenų. Bet labiausiai jį žavėjo Juodoji jūra. Tad jaunystėje net buvo sumanęs įsigyti būstą Kryme.

"Kryme tarybiniais laikais gyveno vos dvylikos lietuvių bendruomenė. Su kai kuriais jų bičiuliavausi, užsikrėčiau noru gyventi ten. Bet pagalvojau, kad iš Alytaus į Krymą butą bus išsikeisti sudėtinga, todėl pradžioje išsikėliau į Klaipėdą. Paskui galvojau nuo jūros prie jūros persikelti bus lengviau. Bet viskas taip ir liko. Klaipėdoje gyvenu ir dirbu jau 36-us metus", – pasakojo dailininkas.

Prilygs Eifelio bokštui?

J.Sabaitis net neabejoja, kad apžvalgos bokštas būtų toks pat populiarus, kaip ir Paryžiaus Eifelio bokštas, kuris, beje, irgi turėjo būti laikinas statinys, skirtas1889 m. Prancūzijos revoliucijos šimtosioms metinėms paminėti. Tais metais Paryžiuje buvo rengiama pasaulinė paroda. Ir vokiečių kilmės inžinieriui iš Dižono Gustave'ui Eiffeliui kilo mintis pastatyti bokštą, ant kurio 300 m aukštyje plevėsuotų Prancūzijos vėliava.

Ilgainiui Paryžiaus simboliu tapęs bokštas pradžioje neįtikėtinai papiktino prancūzų inteligentijos elitą, kuris net pateikė vadinamąjį Trijų šimtų protestą.

Tarp pasirašiusių buvo operos architektas Christophe'as von Garnier, kompozitorius Charlesas Gounod, rašytojai Alexandre'as Dumas (sūnus), Guy de Maupassant'as ir kt.

Teigiama, kad G.de Maupassant'as esą pareiškęs, kad Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą ir todėl jis stengėsi vaikščioti tomis gatvėmis, iš kur mažiausiai tas statinys matyti.

Neabejojama, kad sumanius įgyvendinti apžvalgos bokšto idėją Klaipėdoje, kiltų ne mažesnė sumaištis. Atsirastų juo besipiktinančių, kaip anais laikais Prancūzijoje Eifelio bokštu ir burnojančių, kad esą toks statinys tik sudarkys nuostabų pajūrio kraštovaizdį.

Tačiau, kalbant apie turistų srautų pritraukimą, lankytinomis atraktyviomis vietomis Klaipėda išties pernelyg pasigirti negali.

"Mums Klaipėdoje reikėtų bet kokių lankomų pramoginių turistinių objektų, kurie galėtų pritraukti žmones. Jei atsirastų mieste toks apžvalgos ratas, mums visiems būtų tik į naudą", – įsitikinusi Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.