Penktadienį vykusio renginio metu ne tik savo darbus ir sumanymo idėją pristatė autorius, bet ir buvo galima daugiau sužinoti apie senuosius kuršių piliakalnius.

Savo sukauptomis žiniomis su susirinkusiais dalijosi archeologai – akademikas hab. dr. Vladas Žulkus bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

S. Gudas pasakojo, kad piliakalniais domisi jau du dešimtmečius ir daug jų yra aplankęs. Parodos autoriaus nuomone, piliakalniai šiais laikais yra nepelnytai primiršti.

„Pagonybės laikais piliakalniai buvo gyvybės, politikos, kulto centrai. Jie atspindėjo Lietuvos galybę. Tad pamiršti jų negalima. Piliakalniai yra reikšmingi Lietuvai“, – pabrėžė autorius.

Pasak S. Gudo, mintis surengti parodą kilo išgirdus, kad 2017-ieji metai Lietuvoje paskelbti piliakalnių metais.

„Kadangi piliakalniais domėjausi seniai, pagalvojau, kad būsiu ne aš, jei neįamžinsiu jų grožio ir neparodysiu kitiems“, – tvirtino autorius.

Parodoje eksponuojamose nuotraukose užfiksuoti 14-a kuršių ir šeši žemaičių piliakalniai.

Ekspozicijoje apsilankę klaipėdiečiai pamatys vaizdus ir iš gerai pažįstamų Žardės ar Purmalių, ir iš toliau nuo uostamiesčio esančių piliakalnių tokių kaip Apuolė, Šatrija.

S. Gudas kuršių ir žemaičių piliakalnius įamžino bepilotės skraidyklės pagalba. Autoriaus teigimu, šis įrenginys puikiai padeda užfiksuoti visumą ir atskleisti kalvų grožį.

Paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki spalio 21 d.

Šios ekspozicijos atidarymu paminėtas ir rudens lygiadienis, gerai žinomas kaip senosios pagoniškos kultūros kalendorinė šventė, kuri gana aktyviai buvo minima ir XIX a. Klaipėdoje.