Ekonominei situacijai po truputį gerėjant kai kurie darbdaviai ryžtasi įdarbinti naujus žmones. Tačiau darbuotojų ieškantys verslininkai susiduria su problema - daugelis darbo biržose įsiregistravusių žmonių dirbti legaliai nenori.

Dirbti nori nelegaliai

Neseniai itin didelį projektą –  suremontuoti penkis studentų bendrabučius – laimėjusi statybų bendrovė "Lankstinys" nutarė papildomai įdarbinti 10-11 statybininkų. Tačiau jų paieškos ne tik užtruko, bet ir apkarto. Daugelis darbininkų įsidarbinti oficialiai nenori. Dirbti jie sutinka tik nelegaliai.

"Darbuotojų ieškome itin intensyviai, tačiau pastebėjome, jog daugelis jų dirbti įmonėje nenori. Darbininkai tikina, kad yra užsiregistravę darbo biržose. Iš ten jie neva gauna ne tik pašalpas, bet ir kitokių lengvatų, dėl to dirbti oficialiai jiems neapsimoka", – apie pastangas įdarbinti bedarbius pasakojo bendrovės "Lankstinys" direktoriaus pavaduotojas Marius Povilavičius.

Jis teigė, kad pastaruoju metu statybų rinka atsigauna, tad, didėjant darbų apimtims, pradedamas jausti darbuotojų poreikis. Pašnekovas patikino, jog panašioje situacijoje šiuo metu yra atsidūrę nemažai bendrovių.

Skaičiai glumina

M.Povilavičius pasakojo, jog darbuotojų jis ieško skelbdamasis dienraščiuose ar internete, taip pat skambindamas pagal darbo ieškančių žmonių skelbimus.

Vadovas patikino, kad paskambinęs aštuoniems interneto pagalba darbo statybose ieškantiems žmonėms, net iš šešių išgirdo, kad jie gali dirbti tik neoficialiai.

"Tai absurdas. Galima daryti tik vieną išvadą –  bedarbių Lietuvoje yra gerokai mažiau, nei skelbia darbo biržos. Jų skaičiai iškraipyti, neatitinka realybės. Greitai įmonės nebepajėgs konkuruoti su privačiais asmenimis, kurie sutinka, jog statybininkai pas juos dirbtų nelegaliai. Tai logiška, nes tokiu atveju nereikia mokėti mokesčių. Manau, valstybė kažką turi daryti, kažkaip kovoti su nelegaliu darbu", – piktinosi M.Povilavičius.

Eksperimentas faktą patvirtino

"Klaipėda" atliko eksperimentą bei paskambino keliems dirbti įvairius statybos darbus besisiūlantiems žmonėms.

Viename internetiniame tinklalapyje vyriškis skelbėsi nebrangiai ir itin kruopščiai klojantis plyteles. Paskambinome jam ir pasiteiravome, ar jis vis dar ieško darbo?

"Taip, šiuo metu darbo ieškau, o ką siūlote? Kokiame objekte ir ką reikėtų dirbti?" – pasiteiravo jis.

Atsakius, jog jam reikėtų iškloti plyteles studentų bendrabučių virtuvėse, tualetuose bei dušuose, jis iškart pasiteiravo, ar tai reiškia, jog reikėtų dirbti oficialiai. Tai patvirtinus, vyriškis darbo atsisakė.

"Žinote, dabar esu užsiregistravęs darbo biržoje, tad nelabai man išeitų įsidarbinti. Galėčiau dirbti, bet įsidarbinti per "Sodrą" aš nenoriu. Gal galim kažkaip kitaip? Jei neišeina, tuomet negaliu", – atsakė jis.

Kitame skelbime moteris skelbėsi ieškanti dažytojos darbo. Jai paskambinus ir pasiūlius įdarbinti bendrovėje, kurioje darbo garantuotai netrūks artimiausią pusmetį, ji atsakė, jog dabar įsidarbinti oficialiai ji negalinti. Moteris patikino, kad dirbti pagal darbo sutartį ji galėtų pradėti nebent lapkritį, tuomet, kai darbo birža jai nustos mokėti bedarbio pašalpą. Iki tol ji neva galėtų dirbti neoficialiai.

Ateina tik dėl formalumo

M.Povilavičius teigė, jog jau kelias savaites darbuotojų jis ieško ir per Klaipėdos darbo biržą, tačiau iš šios institucijos atsiųsti žmones arba to darbo dirbti nemoka, arba įsidarbinti nenori.

Jo teigimu, didžioji dalis bedarbių į įmones, kurios ieško darbuotojų, atvyksta tik tam, jog darbdaviai pasirašytų, kad jie išties čia lankėsi.

"Jie ateina ir sako: "Jei nenori, jog viską tau sugadinčiau darbe, geriau pažymėk, kad jau esi įdarbinęs kitą. Man svarbiausia, kad iš darbo biržos neišmestų, tik dėl to ir atėjau". Tokiu būdu jie specialistams parodo, kad darbo ieško, nors įsidarbinti realiai jie net nenori. Kiti atėjusieji net nežino, kaip reikia dirbti. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie tikrai moka dirbti, be darbo nesėdi. O darbo biržoje registruojasi tik dykaduoniai tinginiai", – įsitikinęs M.Povilavičius.

Praėjusią savaitę Klaipėdos darbo birža jam atsiuntė 6 bedarbius, tačiau iš jų dirbti statybose realiai tiko tik vienas.

Trečdalis bedarbių – fiktyvūs

Lietuvos darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašius neseniai paskelbė įtariantis, jog apie trečdalis užsiregistravusių bedarbių yra išties netikri. Jiems darbo biržos paslaugų realiai net nereikia, čia jie registruojasi tik dėl pašalpų ir dėl to, jog būtų socialiai apdrausti.

Tai paaiškėjo po atlikto eksperimento, kai bedarbiams buvo pasiūlyta įvairių viešųjų darbų, tačiau šie darbų atsisakė arba be pateisinamos priežasties tiesiog neatvyko į darbo biržas.

Šiuo metu šalyje užregistruota per 324 tūkst. bedarbių, iš kurių, kaip spėjama, apie 100 tūkst. yra fiktyvūs.

Lietuvos darbo birža ieško būdų, kaip tokius netikrus bedarbius išbraukti iš darbo ieškančių žmonių sąrašų.

Netikrus bedarbius išbrauks

Klaipėdos darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio teigimu, šiuo metu darbo uostamiestyje ieško per 23,3 tūkst. žmonių, tačiau kiek iš jų yra netikri bedarbiai, kol kas nuspėti sudėtinga.

Tai, anot jo, paaiškės per kelis artimiausius mėnesius, kai juos bus bandoma susekti bei išbraukti iš darbo biržos sąrašų.

"Problema tikrai egzistuoja. Kurie bedarbiai nenori dirbti, aiškiai matyti. Jeigu žmogus kelissyk atsisakė jam siūlomo darbo be pateisinamos priežasties, vadinasi, jis dirbti nenori. Tokius, taip pat tuos, kurie nesilanko darbo biržoje ar neatsiliepia į mūsų specialistų skambučius, pradėjome braukti iš sąrašų. Jiems mūsų paslaugų nereikia. Mūsų tikslas padėti žmogui įsidarbinti, o ne garantuoti jam lengvatas ar pašalpas", – komentavo A.Adomaitis.

Vadovas teigė, jog kai kurie bedarbiai bando teisintis, kad dirbti vienokį ar kitokį siūlomą darbą jiems esą neleidžia sveikatos būklė. Tačiau tokiais atvejais bedarbiai siunčiami nemokamai pasitikrinti sveikatą.

"Nenorintys dirbti žmonės randa įvairių pasiteisinimų, tačiau stengiamės išsiaiškinti, ar jie nemeluoja. Neva sergančius darbo ieškančius žmones pradėjome siųsti tikrintis sveikatą, už tai patys ir apmokame. Jeigu jie nenueina pasitikrinti, vadinasi, apie būklę melavo", – patikino A.Adomaitis.

Ragina bendradarbiauti

Jis teigė žinantis, kad kai kurie bedarbiai dirba nelegaliai, tačiau jų sukontroliuoti kol kas neįmanoma. Juos gaudyti ir bausti turėtų Valstybinė darbo inspekcija, tačiau ji pradeda tyrimus tik tais atvejais, kai gauna skundų.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Leškauskienės teigimu, šiais metais jų tarnyba užfiksavo mažiau nelegaliai dirbančių žmonių nei pernai.

"Dažniausiai pasitvirtina anoniminė informacija, kurią vos gavę reaguojame žaibiškai. Todėl įtarus nelegaliai dirbančius asmenis, raginame visus mus informuoti kiek įmanoma greičiau. Žinoma, ne visada pavyksta juos sulaikyti, kadangi pamatę mus atvažiuojančius nelegaliai dirbantys iš darbo vietos pabėga", – tvirtino pašnekovė.

Tačiau, jos teigimu, šiuo metu rengiama nauja įstatyminė bazė bei veiksmų planas, kuris ateityje leis daug lengviau gaudyti nelegaliai dirbančius žmones.

"Raginame bendradarbiauti visus. Kai kurie verslininkai patys paskambina ir mums pasako, kad vienas ar kitas žmogus nenori dirbti, jog jis tik apsimeta, kad ieško darbo, o realiai dirba nelegaliai. Tad raginame visus darbdavius apie tokius atvejus pranešti", – kalbėjo A.Adomaitis.

Šiuo metu bedarbių pašalpa per mėnesį siekia nuo 350 iki 650 litų. Taip pat darbo biržose užsiregistravę darbo ieškantys žmonės gali pretenduoti į socialines pašalpas, būsto išlaikymo lengvatas.

Papildyta

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) duomenimis, šiemet verslo liudijimų verstis statybos darbais išduota mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Pasak Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės, šiemet iki rugpjūčio 1 d. inspekcija yra išdavusi 523 verslo liudijimus naujų statinių statybai, esamų statinių atstatymui ir remontui, esamų statinių restauravimui ir konservavimui. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu apskrityje buvo išduoti 569 verslo liudijimai minėtoms veikloms.

Šių metų apskrities verslo liudijimų išdavimo statistika rodo, kad šiemet kai kuriuose apskrities rajonuose (pvz., Šilutės ir Skuodo) statybų paslaugas, įsigiję verslo liudijimus, teikė daugiau gyventojų nei pernai.

Pasak E.Cibienės, pažymėtina ir tai, kad be gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, statybų veikla gali užsiimti ir gyventojai, įregistravę individualią veiklą, taip pat individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos.

Klaipėdos AVMI duomenimis, statybų paslaugas teikiančiose Klaipėdos apskrities įmonėse antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su metų pradžia, dirbo apie 1,2 tūkst. darbuotojų daugiau nei metų pradžioje.