„Po atliekų sudeginimo lieka šlakas, kuris daugelyje Europos valstybių panaudojamas kaip statybinė medžiaga. Tačiau tam jį reikia paruošti – išsijoti į skirtingas frakcijas, išvalyti nuo metalų ir priemaišų. Iki šiol šiuos procesus atlikdavome ant Dumpių sąvartyno kaupo, o dabar apdorojimą ir išgautų medžiagų sandėliavimą vykdysime specialiai tam paruoštoje aikštelėje“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė.

Tai svarbiausias pastarųjų metų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros projektas. Jis maksimaliai priartino KRATC prie tikslo „Zero Landfill“ (nulis komunalinių atliekų į sąvartyną). Jei aukščiausiu aplinkosauginiu tikslu rūšiuojantiems gyventojams keliamas „Zero Waste“ (nulis atliekų buityje), tai tokių kaip KRATC atliekų sistemos administratorių didžiausia siekiamybė, kad į sąvartyną nebepatektų nė kilogramo komunalinių atliekų.

„Vertinant, kokia šio projekto nauda, išskirčiau bent tris aspektus. Ekologiniu požiūriu – dar geriau išrūšiuosime. Ekonominiu – patobulinsime žiedinės ekonomikos ciklą, dar daugiau atliekų grąžinsime pakartotiniam naudojimui ar energijos gamybai. Socialiniu – išlaikysime stabilius mokesčius Klaipėdos miesto bei regiono gyventojams, nes išvengsime valstybinio „sąvartyno mokesčio“, kurio didinimas Lietuvoje prognozuojamas nuo 5 iki 30 eurų už toną“, – sakė Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Direktorius priminė, kad rinkliava už atliekas Klaipėdoje išlieka mažiausia tarp šalies didmiesčių ir nedidėja jau septynerius metus. Viena iš priežasčių yra būtent ta, jog sąvartyne „laidojama“ mažai komunalinių atliekų, išvengiant valstybinio sąvartynų taršos mokesčio.

Lietuvos RATC asociacijos duomenimis, Klaipėda jau trečius metus yra lyderiais šalyje pagal mažiausiai sąvartyne šalinamų atliekų kiekius. 2019 m. sąvartyne pašalinta tik 8,6 proc. komunalinių atliekų nuo viso regione sutvarkyto kiekio, kai bendras Lietuvos vidurkis siekia 22 proc.

Sąvartyno kaupą mažinti padės ir naujojoje aikštelėje vykdomas didžiųjų atliekų perdirbimas. Specialiu smulkintuvu iš regiono gyventojų surinkti seni baldai ir kitos medienos atliekos bus sumalamos, atskiriami metalai, o degi frakcija panaudojama kurui. Iki šiol didžiosios atliekos buvo deponuojamos sąvartyne, nes jų rūšiavimui ir perdirbimui nebuvo gautas aplinkosaugininkų leidimas.

Šlako ir didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelės statyba kainavo 1,5 mln. eurų be PVM. Visa suma investuota iš KRATC sukauptų ir pasiskolintų lėšų.