Mėginimai aiškintis pensijos reikalus klaipėdietei baigėsi nepavydėtinai – ją iš "Sodros" Klaipėdos skyriaus be sąmonės išvežė greitoji pagalba. "Buvau pažeminta ir išjuokta", – tikino biurokratizmo gniaužtuose pabuvojusi moteris.

Norėjo tik grąžinti skolą

"Bandžiau uždaryti įmonę ir sumokėti skolą. Bet kad ir kiek mokėjau pinigų, mano skaičiavimai kaskart nesutapdavo su "Sodros" darbuotojų kompiuterių skaičiais. Esu tikra, jei dar kelis kartus nueičiau ten, paaiškėtų dar daugiau įdomių dalykų, apie kuriuos net nenutuokiu", – piktinosi klaipėdietė Lida Vaišvilienė.

Moteris buvo įsteigusi individualią įmonę, prekiavo baldais, tačiau jau pernai vasarą prekyba sustojo, parduotuvę teko uždaryti.

Per pusmetį geresni laikai neatėjo, o kai valdžia nusprendė dirbantiems pensininkams pakirpti pensijas, L.Vaišvilienė ryžosi likviduoti įmonę.

Mokesčių inspekcijoje moteris sužinojo, kad yra skolinga bemaž 2 tūkst. litų.

"Supratau, kad nesumokėjusi, įmonės nelikviduosiu, tad ėmiausi žygių kuo greičiau sutvarkyti reikalus. Pervedžiau didesniąją skolos dalį. Pasiskaičiavau, kad likusius per porą mėnesių po 200 litų atiduosiu, – pasakojo L.Vaišvilienė. – Vaikštynės į "Sodrą" prasidėjo tada, kai gavau trečdaliu mažesnę pensiją. Oficialiai buvo skelbta, kad dirbantys pensininkai neteks kur kas mažesnės dalies išmokų. Buvau paskaičiavusi, kad iš manęs gali atimti tik apie 80 litų. Naiviai tikėjausi, kad "Sodroje" gausiu atsakymą, kur ir kodėl dingo mano pinigai."

Liepė laukti laiško

Moteris tikino, kad Smiltelės gatvėje esančiame "Sodros" pastate lankėsi ne mažiau kaip penkis kartus.

Bet kaskart namo grįždavo nesulaukusi atsakymo į jai kilusius klausimus.

Matematika, atrodo, paprasta – paskaičiuoti, kiek pensininkė liko skolinga už įmonę ir kiek iš jos pensijos turi būti išskaičiuota pinigų, kol iki galo nesutvarkyti įmonės likvidavimo formalumai.

Pirmąjį kartą bandžiusi išsiaiškinti, kodėl taip smarkiai sumažinta jos pensija, L.Vaišvilienė nustėro suvokusi, kokios nekompetentingos "Sodros" darbuotojos.

Tąkart mergina atidžiai žiūrėjo į kompiuterį ir tikino, kad pensija tikrai galinti būti sumažinta trečdaliu.

Kitą kartą jai buvo aiškinama, kad pati pensininkė turinti žinoti, kodėl jai išskaityta tokia suma. Neva prieš tris dienas klaipėdietei buvęs išsiųstas laiškas, kuriame paaiškinta, kiek ji skolinga.

Įlindo į sąskaitą

Praėjo nedaug laiko, kai, patikrinusi sąskaitą, moteris pamatė, kad nurašyti 88 litai. Paaiškėjo, jog tai "Sodra" išgriebė iš moters kišenės jos pinigus.

L.Vaišvilienė vėl susiruošė į naujuosius "Sodros" rūmus Smiltelės gatvėje.

Susumavusi visus pinigus, kuriuos pati sumokėjo ir "Sodros" atimtuosius, pensininkė suprato, kad ne tik grąžino skolą, bet ir permokėjo.

"Mane iki pat širdies gelmių papiktino "Sodros" darbuotojų visagalybė. Ar tikrai jie gali disponuoti mūsų sąskaitomis? Atima pinigus, apie tai nepraneša ir neįspėja. O ką jie būtų darę, jei aš būčiau pensijos gavimo dieną ištuštinusi sąskaitą? Bandžiau vėl aiškintis, tai kiek sumažėjo mano pensija. Bet atsakymo negavau. Vasario 18 dieną vėl ėjau aiškintis. Mano paskaičiavimai, kad ir kaip dėstau sumas, nesutampa su "Sodros" darbuotojų aiškinimu. Turėjau būti permokėjusi valstybei, o išgirstu, kad dar vis esu skolinga pusantro šimto, – prisiminė moteris. – Labai susijaudinau, atsikėliau eiti iš kabineto, ketinau ieškoti viršininko, ir žemė išslydo man iš po kojų. Kai grįžo sąmonė, pamačiau ties manimi palinkusius medikų veidus. Namo grįžau greitosios pagalbos automobiliu. Tačiau į mano klausimus liko neatsakyta."

"Žmogus yra niekas"

Po dienos L.Vaišvilienė į "Sodrą" ėjo jau lydima dukros.

Moteris pasakojo, kad darbuotoja vėl atidžiai žiūrėjo į kompiuterio monitorių ir vėl matė skolą, nors tądien sąskaitos jau rodė dar porą šimtų jos pervestų litų.

Dar ir dar kartą skaičiavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotoja, bet atsakymus gaudavo vis kitus. Sumos svyravo nuo 150 iki 83 litų.

"Numojau ranka ir išėjau. Tegu būna tie 83 litai. Dukra nusijuokė, kad neverta kankinti vargšės darbuotojos, nes dar vienas atsakymas gali būti vėl kitoks. Išėjome supratusios viena – žmogus yra niekas. Ypač "Sodrai". Tikrai takus myniau ne todėl, kad būčiau norėjusi atakuoti, o tik norėjau sužinoti, kiek esu skolinga", – liejo apmaudą L.Vaišvilienė.

Pardavinėjo cepelinus

Panaši istorija nutiko ir kitai klaipėdietei pensininkei Juzefai Baškienei, kuri ilgą laiką prisidurdavo prie pensijos turgaus prekeiviams parduodama pačios virtus cepelinus.

Išleidusi vaikus į užsienį garbaus amžiaus moteris 2003 metų pabaigoje nusprendė nebedirbti. Nuo 2004 metų pradžios jos įmonė turėjo likviduojamos statusą.

Formalumai buvo nebaigti todėl, kad kažkas iš valdiškos įstaigos darbuotojų kitai įstaigai nenusiuntė reikiamų pažymų.

Šių metų pradžioje moteris negavo pensijos, tad suskubo aiškintis. Čia ją pradėjo tikinti, kad ji vis dar dirba.

Penkias naktis be miego

"Penkias naktis negalėjau užmigti. Jaudinausi, kaip turėsiu įrodyti, kad gyvenu tik iš pensijos. Sunkiai vaikštau, bet buvau priversta eiti į Mokesčių inspekciją, grįžti į "Sodrą". Čia siuntė iš vieno kabineto į kitą. Taip perėjau keturis kabinetus, ir galiausiai buvau pasiųsta į tą, nuo kurio pradėjau. Tik po tokių kryžiaus žygių sulaukiau skambučio į namus. Pasakė, kad viskas gerai, žadėjo grąžinti atimtą pensiją", – pasakojo 80-metė J.Baškienė.

Abi moterys tikino, kad jos – ne vienintelės, kurios nesulaukė aiškių atsakymų "Sodroje". Moterys tikino mačiusios ir daugiau nusivylusių, besikeikiančių ir net besispjaudančių šios įstaigos interesantų.

"Tvarkos ten nėra!" – piktinosi J.Baškienė.

"Po to, ką teko išgyventi lankantis "Sodroje", supratau, kad čia žmonės dalijami į dvi kategorijas, tie, kurie tyčiojasi, ir tie, iš kurių tyčiojamasi", – nusivylusi kalbėjo L.Vaišvilienė.

Vaikyti žmones draudžiama

"Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis tikino, kad pensijos perskaičiuojamos automatiškai, todėl apgulties nėra.

Darbuotojai patys perskaičiuoja pensijas tik tais atvejais, kai žmonės asmeniškai kreipiasi. V.Anužio tikinimu, tai yra papildomas darbas, bet rezultatas visada tas pats.

"Daugybė pensininkų buvo užmiršę, kad vaikai jų vardu buvo registravę įmones arba patys dirbo. Dabar ta problema išlindo, bet mes ją sprendžiame. Sausį buvo keli tokie atvejai, dabar įtampos nebėra, – tvirtino V.Anužis. – Pas mus draudžiama siuntinėti žmones. Tik vieną kartą galima nukreipti į kitą kabinetą, jeigu darbuotojas negali išspręsti problemos."

V.Anužis aiškino, kad specialistai priima rotacijos principu. Jei kyla koks nors klausimas, tai rekomenduojama iškart kreiptis į skyriaus vadovą ar direktorių.

"Apie tai informuoja ir skelbimai mūsų pastate. Sprendžiame problemą ir žmogui pateikiame atsakymą raštu. Žmonės gali kreiptis internetu, žodžiu, raštu, visais įmanomais būdais", – aiškino skyriaus vadovas.

Dėmesį skiria visiems?

V.Anužis tikino susirinkimų metu kaląs darbuotojams į galvas, kad interesantų siuntinėti negalima.

Pasak jo, egzistuoja vieno langelio principas. Klaipėdiečiai vieni pirmųjų Lietuvoje įvedė išankstinę registraciją. Tai padaryta, kad žmonėms nereikėtų laukti eilėse.

Žinia apie "Sodros" kabinete apalpusią moterį nustebino V.Anužį. Jis sakė, kad dažniausiai skundai nepasitvirtina.

"Kiekvienas žmogus gali suklysti ir blogai atlikti savo darbą, bet nepatikrinę negalime daryti išvadų, kad mūsų darbuotojai dirbo netinkamai. Būna žmonių, kurie emociškai spaudžia ir reikalauja sau išskirtinio dėmesio. Bet ir jiems skiriame laiko", – aiškino V.Anužis.

Papildyta

Reforma pačios „Sodros“ kol kas neliečia 

Oficialiai skelbiama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pirmiausiai įgyvendinti septynių žingsnių „Sodros“ pertvarką. Norima iki 65 metų vėlinti pensinį amžių, neskirti naujų I ir II laipsnio valstybinių pensijų, planuojama neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti nebemokėti kompensacijos, o už šiuos pinigus pasiūlyti konkrečiam žmogui reikiamos paslaugos.

Taip pat siūloma mažinti motinystės (tėvystės) pašalpas ir pirmaisiais metais mokėti 60 proc., o antraisiais - 40 proc. atlyginimo neperlipant nustatytų „lubų“, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą perduoti privačioms bendrovėms, keisti kompensavimo už ligos biuletenį tvarką, „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Planuojama, kad visi šie pasikeitimai įsigalios 2011-2012 metais. Dėl jų dar turi sutarti Vyriausybė ir Seimas.

Dabartinė Vyriausybė „Sodros“ pertvarkos ėmėsi norėdama iki 2015 m. subalansuoti jos biudžetą. Šiemet planuojama, kad socialinio draudimo biudžeto deficitas bus 2,7 mlrd. litų.

Tačiau kol kas nekalbama apie pačios „Sodros“ reformą. Daugybė didžiulių šios įstaigos pastatų, skyrių, darbuotojų, nuolat atnaujinamos kompiuterinės įrangos dar nėra aptariami reformuotojų.