Daugiau nei metus trukęs nekilnojamojo turto rinkos sąstingis baigėsi – butų pirkimo ir pardavimo sandorių vis daugėja, o sumažėjus būstų pasiūlai kilstelėjo kainos.

Kainos pakilo 20 proc.

Ilgą laiką pigę būstai pagaliau ėmė brangti. Nors nekilnojamojo turto ekspertai įsitikinę, kad šis kainų didėjimas laikinas ir bent jau per artimiausius dvejus metus būstų kainos tokių aukštumų, kokios buvo 2007-aisiais tikrai nepasieks, tvirtinama, jog jos taipogi nebekris.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" direktoriaus Algimanto Bružo, iki 60 proc. nukritusios butų kainos jau pasiekė dugną, tad šiek tiek pakilusios jos nusistovės ir mažiausiai metus ar dvejus išliks stabilios.

"Matyt, kainų dugną jau pasiekėme, jos daugiau tikrai nebekris. Tiesą pasakius, net nebėra joms kur bekristi, nes nuo kainų piko 2007-aisiais seni būstai labai daug atpigo. Per paskutines keletą savaičių parduodami butai netgi ėmė brangti. Žinoma, ne visi, o tik tie, kurių kaina buvo mažiausia. Butai ėmė brangti dėl kelių priežasčių: pirma – suaktyvėjus jų pirkimui, pigiausi buvo išpirkti, tad nebeliko pasiūlos, antra – kai kurie pardavėjai, pastebėję, kad nekilnojamojo turto rinkoje sujudimas, po truputį kainas ėmė didinti", – komentavo A.Bružas.

Pašnekovas pabrėžė, jog iki šiol pigiausiai uostamiestyje pardavinėti būstai pabrango net iki 20 proc. Anot A.Bružo, jeigu dar prieš mėnesį įsigyti senos statybos daugiabutyje 1 kamb. butą buvo įmanoma už 70 tūkst. litų, o 2 kamb. – už 100–110 tūkst. litų, dabar tokių kainų nebėra. Šiuo metu 1 kamb. butas kainuoja apie 90–100 tūkst. litų, o 2 kamb. iki 140 tūkst. litų.

Investuoja santaupas

A.Bružas pabrėžė, kad šiuo metu agentūroms darbo netrūksta – kasdien kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie norėtų įsigyti nekilnojamojo turto, kiti tiesiog domisi, kas šiuo metu vyksta rinkoje.

"Dabar tikras darbymetis, turime nemažai klientų ir net užsakymų. Žmonės laukia pigių naujų pasiūlymų rinkoje – kai kurie jų yra pateikę kriterijus būstui bei sumą, kiek už jį galėtų mokėti, ir prašo, kad kai tik atsiras toks butas, susisiektume su jais. Dažniausiai tokie klientai pageidauja 1–2 kamb. butų, kainuojančių iki 120 tūkst. litų, tačiau šiuo metu nebėra ką jiems pasiūlyti, tokius pigius butus jau išpirko. Kasdien sulaukiame vis daugiau skambučių su įvairiais pageidavimais, tad rinka išties atsigauna", – patikino A.Bružas.

Pasak eksperto, dauguma žmonių įsitikino, jog kainos nebemažės, todėl suskubo į nekilnojamąjį turtą investuoti turimas santaupas. Jo duomenimis, daugiausiai pirkėjų šiuo metu būstus įsigyja už grynus pinigus, be bankų ar kitų kreditorių pagalbos.

"Iš tiesų žmonės turi pinigų, bet iki šiol jie laukė kažkokio kainų stebuklo, tačiau pastebėję, kad butai nebepinga ir net ėmė po truputį brangti, pradėjo aktyviau juos pirkti. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu lietuviai indėliuose laiko apie 24,5 milijardus litų, o žinant žmonių būdą, dar tiek pat santaupų gali būti namuose – kojinėse, stalčiuose ir t.t., tad tikrai tikiu, jog pardavimų vis daugės", – patikino A.Bružas.

Daugėja sandorių

A.Bružo teigimu, būstų pirkimas itin suaktyvėjo dar liepą, tačiau daugiausiai jų nupirkta rugsėjo mėnesį. Palyginti dabartinį laikotarpį su buvusiu prieš pusmetį, butų pirkimo ir pardavimo sandorių skaičius išaugo apie 40 proc.

Registrų centro duomenimis, uostamiestyje liepą buvo įregistruoti 175, rugpjūtį – 145, o rugsėjį – 92 būstai.

Tačiau, anot Registrų centro atstovės Linos Balkevičienės, kol kas už rugsėjį pateikti duomenys tėra preliminarūs, vėliau šis skaičius gerokai išaugs, nes dauguma būstus įsigijusių žmonių dokumentus į Registrų centrą atneša kur kas vėliau, nei įvyko sandoris.

Kainos vyrauja įvairios

Ekspertų teigimu, kol kas brangsta tik patys pigiausi būstai, o tie, kurie iki pat šiol kainavo daugiau nei vyravo rinkos kaina, ir toliau pinga.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Ober–Haus" Klaipėdos regiono vadovo Lino Juozaičio, naujos statybos būstų kainos kol kas mažėja arba išlieka stabilios, brangsta tik tie naujos statybos butai, kurių paklausa išaugo, o pasiūla sumažėjo. Vis dėlto tokių daugiabučių, jo teigimu, Klaipėdoje nėra daug. Senos statybos daugiabučiuose brangesnių butų kainos vis dar stabilios, o brangsta tie būstai, kurie iki šiol kainavo mažiausiai.

Jo duomenimis, šiuo metu apie 10–15 proc. pabrango tokie butai, už kurių vieną kvadratinį metrą jų savininkai iki šiol prašė apie 2,5–3 tūkst. litų.

"Vienareikšmiškai apibrėžti, kas pinga, o kas brangsta, labai sunku – viską sąlygoja pasiūlos ir paklausos proporcija. Egzistuoja tokių mikrorajonų, tiek naujos, tiek ir senos statybos daugiabučių, kuriuose butų paklausa yra labai didelė, o pasiūla maža, tad atitinkamai čia butai kainuoja brangiau. O jei paklausa dar labiau auga, kyla ir kainos", – paaiškino L.Juozaitis.

Vis dėlto nekilnojamojo turto ekspertas įsitikinęs, jog kainų kilimas laikinas, veikiausiai jos šiek tiek pakilusios išsilaikys iki pavasario, kai bus aiškesnė tiek ekonominė, tiek ir finansinė Lietuvos padėtis.

"Iki kovo kainų svyravimai tikrai bus nežymūs, o vėliau galbūt butai ims vėl po truputį brangti. Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos – jeigu ji gerės, o žmonių pajamos didės, būstai brangimo neišvengs. Tačiau galiu užtikrinti, kad artimiausiu metu kainos tikrai nebekris, jos jau pasiekė mažiausios kainos ribą, tad, manau, netrukus jos stabilizuosis ir pigiau nei už 100–110 tūkst. litų tikrai nebus įmanoma nieko įsigyti", – įsitikinęs L.Juozaitis.

Rinką suaktyvino bankai

Įžvelgti tendencijų, pasak jo, šiuo metu neįmanoma dar ir dėl to, kad neaišku, kokią politiką vykdys bankai. Šiuo metu jie vėl kur kas aktyviau bei geresnėmis sąlygomis ėmė dalyti paskolas, tačiau kaip bus ateityje – nežinia.

"Viskas priklauso nuo bankų, dabar jie išties vėl išduoda kreditus, siūlo žmonėms geresnes sąlygas, todėl nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas sujudimas. Jeigu vėliau bankai vėl nustos skolinti, rinka prislops", – paaiškino L.Juozaitis.

Kad bankai pakeitė finansavimo politiką bei taip išjudino rinką, patvirtino ir kai kurie naujų nekilnojamojo turto objektų vystytojai. Vieno uostamiestyje naujo daugiabučių kvartalo savininkas, dėl didelės konkurencijos nenorintis viešintis, patikino, jog, bankams ėmus skolinti, naujos statybos būstų paklausa ženkliai išaugo, o tai sąlygojo ir jų brangimą.

"Rugsėjo pabaigoje bei spalio pradžioje bankai vėl ėmė itin geromis sąlygomis dalyti paskolas. Jie net vėl ėmė kviesti tuos klientus, kuriems prieš keletą mėnesių ar pusmetį nesuteikė paskolų. Tai sujudino rinką, todėl išaugus paklausai po truputį ėmė brangti ir naujos statybos būstai, tik kol kas apie tai niekas nekalba. Bankai taip pat per daug nesiskelbia, kad jie vėl skolina, todėl kaip toliau klostysis situacija nekilnojamojo turo rinkoje, neaišku", – teigė naujus daugiabučius statančios bei butus juose pardavinėjančios bendrovės savininkas.

Bankai situacijos nekomentuoja

Pašnekovas tikino, kad jei paskolos ir toliau bus dalijamos, o naujų būstų paklausa išliks, netrukus jis pratęs pradėtų, tačiau užšaldytų daugiabučių statybas.

"Šiuo metu tęsti daugiabučių statybas labai palanku, nes šiek tiek nukrito statybinių medžiagų kaina, o svarbiausia – gerokai atpigo darbo jėga. Tačiau kol kas į viską žiūriu labai atsargiai, todėl statybų nepradedu. Juk viskas priklauso nuo bankų, o jei jie vieną dieną vėl pasakys paskoloms ne, tai pirkėjų nebeliks. Jei paskolos bus dalijamos ir toliau, galbūt statybas tęsiu jau šią žiemą", – aiškino bendrovės savininkas.

Pasak jo, bankai paskolas ėmė dalyti iškart po to, kai Europoje ir Amerikoje ėmė kilti akcijų rinka. Jis įsitikinęs, kad jeigu akcijos kils ir toliau, ekonominė situacija ims sparčiai gerėti, todėl šalies bankai vis drąsiau finansuos norinčius būstus įsigyti klientus.

Tačiau patys bankai apie pagaliau atrištą paskolų kranelį kalba nenoriai, daugelis jų išsisuko nuo dienraščio "Klaipėda" pateiktų klausimų apie vėl palankiomis sąlygomis pradėtas dalyti paskolas. Bankininkai patikino tik tiek, kad jie dažniausiai kreditus išduoda tiems klientams, kurie butus nori pirkti iš tų nekilnojamojo turto vystytojų, kurių objektų statybas jie finansavo.