Kurti naujos kartos paslaugas

Kaip pastebėjo bendrovės Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) generalinis direktorius Karolis Grigalauskas, kelionių industriją COVID-19 paveikė visame pasaulyje, ne išimtis – ir keltų linijos, jungiančios mūsų šalies bei užsienio uostus.

Skaičiuojama, jog šiemet CKT aptarnaus apie 250 tūkst. keleivių – tai yra maždaug 30 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Nepaprasta nūdienos situacija neišvengiamai pakoregavo ir įmonės veiklą.

„Prasidėjus pandemijai terminalas privalėjo užtikrinti papildomas švaros, dezinfekcijos, atstumų laikymosi informacijos pateikimo priemones keltų linijomis vykstantiems keleiviams ir dirbančiam personalui, tačiau modernia terminalo infrastruktūra naudojasi ne tik keliaujantys, bet ir biurų patalpas nuomojantys klientai, tarp jų – tokios kompanijos kaip MSC, „DFDS Seaways“, „Hoeg LNG“, „Klaipėdos nafta“ ir kitos, – sakė CKT vadovas. – Ypač pastaruoju metu, šalyje dramatiškai augant susirgimų koronavirusu skaičiams, turime reaguoti į situaciją ir ieškoti inovatyvių sprendimų kuriant naujos kartos paslaugas. Pasirinkome efektyvią patalpų dezinfekavimo sistemą, paremtą ozono poveikiu.“

CKT keleivių aptarnavimo ir administraciniame pastate įdiegta išmani ozonavimo sistema bus pajėgi valyti ir dezinfekuoti apie 1 tūkst. kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

„Mūsų klientai galės jaustis saugesni, nes taip bus sumažinta rizika plisti virusams, bakterijoms bei grybeliams, taip pat bus užkirstas kelias sklisti nemaloniems kvapams“, – aiškino K.Grigalauskas.

Dezinfekuos ne tik patalpas

CKT vadovo teigimu, šiuo metu projektas – galutinėje įgyvendinimo stadijoje: pagrindiniai agregatai jau pristatyti, liko tik montavimo darbai, kurie netrukus turėtų būti pabaigti.

„Sistema veiks pirmame ir antrame keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato aukštuose, viešosiose erdvėse. Sistemos bus aktyvuojamos ir patalpos valomos nakties metu, kai terminalas nedirba ir dezinfekuojamose patalpose nėra žmonių. Prieš atidarant pastatą dezinfekuotos patalpos bus vėdinamos pasitelkiant rekuperacinę sistemą. Papildomai turėsime ir mobilų – nešiojamą ozono įrenginį, skirtą iki 100 kv. m ploto patalpoms dezinfekuoti. Juo galės naudotis mūsų klientai bei nuomininkai, pavyzdžiui, skubiai prireikus dezinfekuoti ne tik patalpas, bet ir autobusus arba lengvuosius automobilius“, – pasakojo pašnekovas.

K. Grigalauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Šiandien dėl unikalaus poveikio ozonas (O3) plačiai pasitelkiamas ne vien mokslo bei medicinos srityse. Ozonavimo sistemos tapo populiaria oro bei vandens valymo, nepageidaujamų kvapų šalinimo priemone tiek pramonėje, tiek įvairiuose administracinės bei komercinės paskirties objektuose – nuo prekybos centrų iki oro uostų.

Pasaulyje ši technologija ėmė populiarėti prieš gerą dešimtmetį. Ypač ozonavimo sistemos pasiteisino kovojant su SARS tipo virusais, tad ne mažiau aktualios jos išlieka ir šiandien, koronaviruso akivaizdoje.

Užtikrina išmanų procesą

Kaip populiariai aiškina mokslininkai, mažesnė ozono koncentracija prasiskverbia pro viruso apvalkalą ir pažeidžia DNR genetinę informaciją, o didesnė suardo apvalkalą chemiškai ir sunaikina DNR.

Ozonas ne tik suskaido mikroorganizmų ląstelių sieneles (bakterijų, virusų, grybelių, pelėsių), bet ir paralyžiuoja vabzdžių, smulkių graužikų kvėpavimo sistemą.

Kadangi augalų ląstelės yra didesnės negu mikroorganizmų, turi daugiasluoksnę sienelių struktūrą ir yra prisitaikiusios prie trumpalaikio ir mažos koncentracijos ozono veikimo, nuo apdorojimo jos nenukenčia.

Ozonas nepretenduoja į panacėją, vis dėlto specialistai pripažįsta, jog jo galimybėmis vis dar naudojamasi per menkai – neretai platesnį ozono pritaikymą vandeniui, orui valyti, žaliavoms ir įrangai dezinfekuoti stabdo išsamios informacijos stoka arba vis dar gajūs mitai apie tariamą ozono pavojų.

Šiuolaikinius ozono generavimo sprendimus užtikrina automatizuotos išmaniosios sistemos, veikiančios pagal privalomus saugos bei ekologinius normatyvus.