Vakarų Lietuvoje siautusi smarki audra pridarė nuostolių – pleškėjo žaibo padegti namai, katastrofišką lygį pasiekęs lietus patvindė ligoninę, daugybė žmonių buvo likę be elektros.

Katastrofinis kritulių lygis

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos sinoptikė Judita Liukaitytė tikino, kad audra smarkiausiai siautė vakarinėje šalies dalyje, o lietus pasiekė katastrofinį lygį dviejose hidrometeorologinėse stotyse.

„Katastrofinis lygis fiksuojamas tuomet, kai per mažiau nei 12 valandų iškrenta daugiau nei 80 milimetrų (mm) kritulių. Toks lygis fiksuotas Kartenoje, kur iškrito 114 mm. Tai yra daugiau nei mėnesio norma, kuri liepą siekia 79 mm“, – nakties reiškinius komentavo J.Liukaitytė.

Kretingoje užfiksuotas katastrofinį lygį viršijęs 88 mm kritulių kiekis.

Dėl itin gausaus lietaus nuostolių patyrė Kretingos ligoninė. Apie 1.38 min. ugniagesių pagalbos paprašė ligoninėje naktį budėjęs personalas. Buvo pranešta, kad vanduo apsėmė pusrūsyje įrengtą ligoninės pirmąjį aukštą.

„Vanduo siekė 1 metrą. Atvykus ugniagesiams, vanduo buvo apsėmęs ligoninės priimamąjį. Hidroelevatoriumi vanduo išsiurbtas iš pastato“, – pasakojo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Lapaitė.

Lietus tvindė upes

Visoje kitoje apskrities dalyje buvo fiksuotas stichinis kritulių lygis.

„Audra kilo dėl atkeliavusio oro fronto, kuris skyrė karšto ir šalto oro mases. Šis frontas judėjo gana plačiai, todėl ir kilo vis šie reiškiniai – per naktį trankėsi perkūnija ir labai gausiai lijo“, – pasakojo Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos Jūrinių tyrimo centro meteorologė Monika Noreikaitė.

Klaipėdos Melnragės hidrometeorologinė stotis užfiksavo 45 mm kritulių, kurie iškrito per 12 valandų.

„Klaipėdoje buvo smarkus lietus, toks lietaus kiekis yra vadinamas pavojingu reiškiniu. Vėjas buvo sustiprėjo nedaug, iki 13-14 m/s greičio. Kitas dienas jausime liekamuosius šio fronto reiškinius. Oro temperatūra vės, kitomis dienomis pajūryje laukiame 20-22 laipsnių šilumos“, – aiškino M.Noreikaitė.

Meteorologai Nidoje fiksavo 19 mm kritulių, Palangoje – 15 mm, Šilutėje – net 48 mm, Telšiams teko 55 mm kritulių per 12 val., o Plungėje –  62 mm. Šilutės rajone Lankupių kaime užfiksuotas net 75 mm.

30 žaibų per valandą

Tačiau daugiau žalų pridarė naktį švaistęsi žaibai. Klaipėdos apskrityje perkūnija prasidėjo apie 19.30 val. ir tęsėsi visą naktį.

„Visą naktį tai vienoje, tai kitoje vietoje smarkiai griaudėjo, o perkūnija tęsėsi net ir antradienio rytą“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos sinoptikė J.Liukaitytė.

Vakarų Lietuvoje vietomis buvo fiksuotas net 30 žaibų per valandą skaičius.

„Škvalas buvo kilęs tik ties Šilalės rajone esančia Laukuva. Čia vėjo greitis buvo sustiprėjęs iki 19 m/s“, – tikino sinoptikė.

Sinoptikė prognozavo, kad antradienį per šalį ims keliauti šaltas oro frontas ir karštis traukis.

Pleškėjo pastatai

Žabas antradienį nuostolių pridarė Šventojoje Žibų gatvėje esančioje sodyboje. Prieš pietus žaibo iškrova sukėlė gaisrą, užsiliepsnojo gyvenamojo namo stogas. Atvykę ugniagesiai numalšino liepsnas.

Nelaimė nutiko ir Gargždų mieste Topolių gatvėje. Žaibas padegė gyvenamąjį namą, kuriame nebuvo žaibolaidžio.

„Analogiškas įvykis nutiko ir Šilutės rajone Saugų kaime, kur dėl žaibo užsiliepsnojo ūkinis pastatas“, – pasakojo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė A.Lapaitė.
Kituose apskrities rajonuose būta pranešimų apie kibirkščiuojančius elektros laidus.

Dėl žaibo liko be elektros

Bendrovės „Lesto“ Klaipėdos regiono elektros tinklo vadovo Mindaugo Lukaševičiaus teigimu, elektros tiekimo sutrikimai buvo fiksuoti visoje apskrityje.
„Tokios nakties, kad būtų šitaip smarkiai žaibavę, aš nepamenu. Gamtos stichija pridarė nuostolių. Žaibai trenkdavo į oro linijų atramas, nukirsdavo laidus“, – kalbėjo regiono vadovas.

Kadangi perkūnija nerimo ir antradienio rytą, įmonės darbuotojai pradėjo elektros linijų remonto darbus tik įdienojus.

„Sudėtinga situacija, nes be elektros vien Klaipėdos rajone buvo 5 tūkst. žmonių. O mūsų darbuotojai negalėjo net pradėti remonto darbų, kol audra nenurimo. Tačiau tikimės, kad iki vakaro visi gedimai bus pašalinti“, – pasakoj M.Lukaševičius.

Be elektros liko visa Dituvos sodų bendrija ir aplink esantys kaimai.

„Šioje vietoje žaibo išlydis nutraukė elektros laidus. Be elektros liko 3 tūkst. gyventojų. Elektros tiekimas nutrauktas ir Jakų gyvenvietėje, Gargždų apylinkėse, Veiviržėnų seniūnijoje“, – pasakojo Klaipėdos regiono elektros tinklo vadovas.

Kretingos rajone be energijos tiekimo buvo likę 2 tūkst. žmonių, Plungės ir Šilalės rajonuose – po 1 tūkst. elektros vartotojų.

Vidutinė žala – apie 2 tūkst. litų

Draudikai prognozuoja, kad per Lietuvą nuo vakarinės šalies dalies keliavęs škvalas su itin smarkia perkūnija savo būstus apsidraudusiems gyventojams atneš ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų nuostolių. Įmonė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad nukentėję gyventojai jau kreipėsi į žalų centrą.

Kol kas vidutinis žalos dydis siekia 1,85 tūkst. litų. Tai yra apie trečdaliu daugiau nei šiemet registruotas vidutinis nuostolis dėl audrų ir kitų gamtos stichijų.

„Gyventojai praneša apie nuostolius dėl itin stiprios liūties, bet dvigubai daugiau pranešimų yra apie perkūnijos sukeltą žalą. Ši audra pasižymi itin stipriu žaibavimu, kuris sukelia didesnius nuostolius. Viename rajone žaibas visiškai sugriovė namo kaminą, griūdamas šis sugadino stogo dangą, kitame – nuo žaibo užsidegė daržinė, kuri sudegė kartu pražudydama visus ten buvusius pašarus“, – pirmuosius nuostolius vardija Gintaras Dambrauskas, „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centro vadovas.