Nepaliaujamai augantis nedarbas stumia žmones į skolų liūną. Daugelis jų, netekę pajamų, baigia beviltiškai prasiskolinti ne tik komunalininkams, bet ir greitųjų paskolų bendrovėms.

Skandina greitieji kreditai

Daugiau nei prieš metus bankams stipriai prislopinus vartojamųjų paskolų išdavimą, tautiečiai rado kitų vietų, kur pasiskolinti pinigų.

Vis daugiau žmonių prisiėmė paskolų iš greitąsias paskolas dalijančių bendrovių. Užaugus milžiniškoms palūkanoms, o pajamoms sumažėjus arba jų apskritai netekus, daugelis nebepajėgia grąžinti kreditų.

Anot specialistų, šiuo metu daugiausia tautiečių skolingi būtent greitųjų paskolų bendrovėms.

Pasak skolų išieškojimo įmonės "Gelvora" Kreditų valdymo konsultacijų skyriaus vadovės Ingos Žemaitienės, prieš metus gyventojų skolos didėjo įvairioms įstaigoms – bankams, telekomunikacijų bendrovėms, įmonėms, daiktus bei paslaugas parduodančioms išperkamosios nuomos būdu.

Dabar skolos šiose srityse šiek tiek stabilizavosi – skolininkų taip sparčiai, kaip anksčiau, nebedaugėja.

Turi savus prioritetus

Nors greitųjų kreditų bendrovės Lietuvoje masiškai pradėjo steigtis palyginti neseniai, joms jau spėjo prasiskolinti tūkstančiai tautiečių.

Taip pat, anot I.Žemaitienės, palyginti su praėjusiais metais, gerokai išaugo gyventojų skolos būstus šildančioms bendrovėms.

Pasak "Gelvoros" atstovės, skolų augimas šiose srityse paaiškinamas paprastai – žmonės žino, jog šilumos jiems niekas neatjungs, nes ją tiekiančios bendrovės to padaryti vienam ar keliems daugiabučio butams negali, todėl atsiskaitinėti ir neskubama.

O greitųjų kreditų bendrovės pačios palyginti lengvai skolina pinigus, kai kurios deramai neįvertina kliento galimybes grąžinti paskolą, todėl skolininkų ir daugėja.

"Žmonės stengiasi apmokėti sąskaitas už telefoninius pokalbius, internetą, elektrą, vandenį, nes žino, jog jei uždels mokėti, šių paslaugų teikimas bus nutrauktas. Jie turi savo prioritetus, su kuo pirmiau atsiskaityti", – įsitikinusi pašnekovė.

Skolos – pačios įvairiausios

Pasak I.Žemaitienės, per praėjusius metus skolininkų skaičius šalyje taip ženkliai, kaip pirmaisiais krizės metais, nedidėjo. Per 2009-uosius jų skaičius išaugo apie 30 proc. Per 2008-uosius skolininkų skaičius šoktelėjo daugiau nei 70 proc.

Skolų išieškojimo bendrovės duomenimis, žmonių skolų dydžiai yra patys įvairiausi – jos svyruoja nuo 50 iki 50 tūkst. ir daugiau litų.

Dideles sumas gyventojai dažniausiai skolingi bankams. Tačiau skolininkai paprastai nebepajėgia atsiskaityti ne už būstų paskolas, o už kadaise paimtus vartojamuosius kreditus. Taip pat vis daugiau jų nebepajėgia įnešti pinigų, kuriuos išleido bankų išduotomis kreditinėmis kortelėmis.

Telekomunikacijos bendrovėms vieno asmens vidutinė skola dažniausiai siekia apie 200–300 litų, greituosius kreditus išduodančioms įmonėms – nuo 500 iki 1 tūkst. litų, būsto apšildymo paslaugas teikiančioms įstaigoms – nuo 1 iki 2 tūkst. litų.

Pabaigos dar nematyti

I.Žemaitienė patikino, jog pastaruoju metu gerokai padaugėjo skolininkų didmiesčiuose. Dar prieš metus daugiausia prasiskolinusių žmonių gyveno provincijose.

"Pastebime, kad kaimuose ar mažuose miesteliuose gyvenantys žmonės yra kur kas pareigingesni, jie kur kas atsakingiau grąžina skolas nei didmiesčių gyventojai. Provincijose gyvenantieji labiau susispaudė, sugebėjo susimažinti išlaidas, todėl jų skolos mažėja", – komentavo I.Žemaitienė.

Pasak jos, didžiuosiuose šalies miestuose gyvenantys skolininkai dažniausiai vėlavimą grąžinti skolas motyvuoja tuo, jog neteko darbo arba kad jų pajamos gerokai sumažėjo.

Tačiau iš tiesų retas ieško realių būdų, kaip išsikapstyti iš skolų.

Nors skolininkų rinka šiek tiek stabilizavosi, tačiau I.Žemaitienė, tikino, jog artimiausiu metu ji trauktis tikrai nepradės.

"Kai kurie žmonės teigia, kad jų pajamos jau stabilizavosi. Visgi to, jog šiemet ims mažėti skolininkų, tikrai tikėtis nevertėtų. Manome, gyventojų skolos vis dar augs, tačiau mažesniais tempais. Skolų didėjimą ir toliau skatins nedarbas. Kol jis nenustos augti, tol nieko gero ir skolų rinkoje nebus", – pabrėžė I.Žemaitienė.

Sumos siekia milijardus

Informaciją apie skolininkus administruojančio kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, pastaruoju metu gyventojų skolos vis dar auga – vien per vasario mėnesį šalies gyventojų pradelsti įsiskolinimai padidėjo beveik 90 mln. litų. Bendra pradelstų įsiskolinimų suma siekia 1,4 mlrd. litų.

Vasarį gyventojai padengė daugiau nei 46,4 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tačiau tai yra beveik 3 mln. litų mažiau nei sausį.

Iš visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų daugiausia yra Vilniuje – apie 45 proc., Klaipėdoje – 15 proc., Kaune – 14 proc.

Mažiausiai pradelstų skolų turi Pagėgių, Lazdijų bei Neringos gyventojai.

"Jau antrą mėnesį iš eilės pradelsti įsiskolinimai augo sparčiau. Pagrindine didėjimo priežastimi ir toliau išlieka tai, kad gyventojai negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų finansų įstaigoms. Būtent šioms įmonėms vasarį sparčiausiai ir augo gyventojų pradelstos skolos", – tvirtino bendrovės "Creditinfo" generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Vyrai prasiskolino labiau

Anot A.Bogdanovičiaus, nors gyventojų skolos paskolas išdavusioms įmonėms vis auga, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad gyventojai stengiasi laiku susimokėti už telekomunikacijų paslaugas, elektrą.

Įsiskolinimai už šias paslaugas didėja nežymiai arba mažėja.

Jau kurį laiką gerokai sparčiau auga vyrų skolos. Šalies vyrams atitenka 71 proc. visų pradelstų įsiskolinimų.

Vidutiniškai vieno vyro pradelsta skola siekia 4,8 tūkst., o vienos moters – 3,3 tūkst. litų.

Beveik pusė visų gyventojų pradelstų įsiskolinimų atitenka 25–36 metų lietuviams. Ryškiausiai išsiskiria 25–36 metų vyrai, kurių skolos – per 422 mln. litų.

Papildyta

Siekdami sumažinti pradelstų įsiskolinimų skaičių, Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos nariai (GVKA) nutarė sugriežtinti klientų mokumo vertinimą.

Pasak šios asociacijos direktorės Kristinos Nemaniūtės, šiuo metu jau yra atmetama nuo 30 iki 60 procentų prašymų gauti greitąjį vartojimo kreditą.

"Pastaruoju metu yra nepatvirtinama nuo 30 iki 60 procentų prašymų išduoti kreditą. Taip nariai siekia ne tik apsaugoti vartotoją nuo dar didesnių finansinių įsipareigojimų, bet ir mažinti pradelstų įsiskolinimų skaičių", - tvirtino K.Nemaniūtė.

Pasak jos, visi GVKA nariai tikrina klientų duomenis "Sodros" duomenų bazėje. Taip pat apie 90 proc. jų naudojasi Lietuvoje unikalia, realiuoju laiku veikiančia, mokumą vertinti skirta sistema "Greitųjų vartojimo kreditų biuras".

"Tarptautinius asmens duomenų apsaugos reikalavimus atitinkanti programa suteikia galimybę nemokamai tarpusavyje keistis duomenimis apie asmenų finansinius įsipareigojimus. Be to, klientų duomenys yra tikrinami Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje "Creditinfo Lietuva", Turto areštų aktų registre ir kt.", - patikino K.Nemaniūtė.

Pašnekovė pabrėžė, jog naudodamiesi šia sistema greitųjų kreditų teikėjai gali įvertinti kiekvieno kliento gaunamas pajamas, matyti koks jo darbo stažas, sužinoti informaciją apie turtinių įsipareigojimų nevykdymą, turto areštą, įsiskolinimo sumas ir kt. informaciją.