Dukrai – dauno sindromas

Trejų metukų dukrytę auginanti Rasa sunkiai tramdo ašaras. Gyvenamosios vietos paieškos jai ne juokais apkarto.

Maždaug prieš pusmetį moteris galutinai apsisprendė palikti vyrą ir apsigyventi viena. Mat negalėjo pakęsti nuolatinių jo išgėrinėjimų ir vis dažniau pasireiškiančių priekabių.

Klaipėdietė prisipažino – sutuoktinis kartą net drįso pakelti prieš ją ranką. Todėl išsigandusi, kad ko nors nepadarytų dukrai, spruko iš mušeikos namų neatsigręždama.

Su savimi pasiėmė ir taksų veislės šunį, kuris besąlygiškai ištikimas savo šeimininkei.

Dabar Rasa su neįgalia dukra glaudžiasi pas artimą giminaitę, tačiau puikiai supranta, kad ilgai gyventi svetimoje vietoje negalės.

"Ieškau kuklaus, tvarkingo būsto, kuriame galėtume ramiai visi gyventi: aš, dukrytė ir šunelis. Vaikui diagnozuotas Dauno sindromas, tiesa, lengvesnės formos, tačiau nuolat tenka lankytis pas gydytojus, reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl būtinas savas kampas. Puoliau į neviltį, nes rasti žmogų, kuris sutiktų mums nuomoti butą, vis nepavyksta. Toks jausmas, tarsi būtume normalių žmonių užribyje", – piktinosi klaipėdietė.

Šunį – į prieglaudą

Per septynių mėnesių laikotarpį Rasa apžiūrėjo keletą nuomai siūlomų variantų ir suprato, kad paprasta nebus.

"Iš pradžių dar tardamasi dėl susitikimo įspėdavau savininkus apie savo padėtį, kad turiu dukrytę, augintinį. Paskui nutariau iš anksto neatvirauti ir visas aplinkybes atskleisdavau tik susidūrusi akis į akį su nuomotoju. Vyliausi, kad žmonės taps jautresni pamatę, kad esu padori, tvarkinga moteris, neskubės duoti neigiamo atsakymo", – samprotavo Rasa.

Tačiau pasitaikę nuomotojai buvo kategoriški – liepdavo atsikratyti šunimi arba iš viso nė nepradėdavo derybų.

"Vienas vyras net pasiūlė atiduoti šunį į gyvūnų prieglaudą. Žmonės tokie abejingi viskam, tikrai liūdna ir graudu. Apie vaiko neįgalumą beveik niekam nepasakojau, turbūt būtų pasiūlę ir juo atsikratyti", – ironizavo pašnekovė.

Išeitis – penkios nuomos

Kad situacija vaikų ir augintinių turintiems asmenims sudėtinga, pripažįsta ir uostamiesčio nekilnojamojo turto brokeriai.

Išsinuomoti įmanoma, tačiau tikrai nelengva.

Kaip sakė nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis, nuomininkai neretai vengia atsakomybės. Todėl natūralu, kad savininkai yra išrankūs.

"Tiesiog žmogus saugo savo turtą. Ne paslaptis, kad maži vaikai neapsieina be piešinių ant sienų, apgadina baldus, šunys apdergia kampus, subraižo duris. Galbūt tai įvyksta netyčia, bet vis tiek yra nemažas nuostolis būsto savininkui. Tokiais atvejais prašoma palikti didesnį užstatą nei įprastai ir atlyginti padarytą žalą", – komentavo L.Juozaitis.

Jei paprastai depozitas apima dviejų, trijų mėnesių nuomos sumą, tai asmenų su vaikais paprašoma iš anksto sumokėti už penkis mėnesius.

"Arba reikia nuomotis visai pigų ir prastos būklės būstą, už kurį prašoma 100–150 eurų per mėnesį. Tuomet niekas nekreips dėmesio. Beje, po poros savaičių turėtų išsikraustyti studentai ir tų pasiūlymų bus daugiau. Nes dažniausiai sutartys sudaromos iki liepos 1-osios", – užsiminė pašnekovas.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus tikino pats nesusidūręs su šia problema, tačiau yra girdėjęs, kad nuomotojai kratosi vaikų ir augintinių.

"Turbūt bijo nuostolių, kad sienas apgadins ir panašiai. Tačiau visa tai yra derybų klausimas. Juk į sutartį įrašomas punktas, kad išsikraustant butas paliekamas tokios būklės, koks buvo perduotas", – aiškino E.Jankus.