Dviejų daugiabučių namų gyventojai vieną dieną staiga nubudo prasiskolinę iki ausų. Dabar žmonėms teks įrodinėti teisme, kad jie nėra skolininkai.

Įpareigojo mokėti

„Niekada nesame buvę kam nors skolingi, tačiau jei areštuos sąskaitą, negalėsime susimokėti už komunalines paslaugas ir iš tikrųjų įsiskolinsime“, – nuogąstavo gyventojų bendrijos pirmininkė Olga Vaitkevičienė.

Klaipėdos gatvėje Gargžduose esantys du namai yra įkūrę daugiabučių namų gyventojų bendriją „Jovaras“. Tačiau Pušų gatvėje Gargžduose esanti bendrija taip pat pasivadino „Jovaro“ vardu.

„Ši bendrija, o ne mes esame skolingi. Kai registravome savąją, tikrinome, ar nėra panašių bendrijų. Vadinasi, antrasis „Jovaras“ įregistruotas jau po mūsų“, – svarstė gargždiškė.

Klaipėdos gatvės gyventojai tikina buvę apstulbę, kai gavo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, kurioje jie pripažinti skolininkais ir įpareigoti sumokėti beveik 75 tūkst. litų skolą.

„Tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, jokio pranešimo apie vykstantį teismo procesą negavome. Vadinasi, šaukimai siųsti kitos bendrijos adresu, šioji tylėjo kaip partizanai. O teismas skolas priteisė mums. Iš Registrų centro gavę mūsų duomenis, net nesiteikė aiškintis, ar tai būtent skolingoji bendrija. Skolą ėmė ir priteisė, nors mūsų akyse nematė“, – širdo gyventojų bendrijos pirmininkė.

Teks bylinėtis teisme

O.Vaitkevičienė tikino, kad būtų nuskubėjusi į teismą aiškintis, jei būtų žinojusi apie bylą.

Niekuo dėti gyventojai, teismo nuomone, turėtų samdytis advokatą, kad įrodytų, jog jie nėra kupranugariai.

„Mūsų bendrijoje yra šešiolika butų. Visą gyvenimą skrupulingai mokėję mokesčius, taupę kiekvieną litą, mes dar turime samdytis advokatus, jog įrodytume nesantys skolingi. Mes turime įrodinėti, kad nesame vagys. Bendrijos gyventojų finansinė padėtis nėra gera, žmonės praradę darbus, gyvena daug pensininkų“, – vardijo O.Vaitkevičienė.

Sutartis su kita bendrove

Į teismą dėl daugiau nei 71 tūkst. litų skolos ir per 3 tūkst. litų delspinigių kreipėsi bendrovė „Klaipėdos energija“. Ji savo pareikšime nurodė, kad bendrija „Jovaras“ skolinga įmonei už suteiktas paslaugas.

Tačiau bendrovė šių dviejų Gargždų namų niekada nėra aptarnavusi.

„Mes net nežinome, ką galvoti apie tokią valstybę. Teismas patikėjo „Klaipėdos energijos“ pareiškimu, kad esame skolingi. Tačiau mūsų namas yra šildomas dujomis, o energiją mums tiekia bendrovė „Lamberta“. Jai mes nesame skolingi. Sutartį su šia įmone pasirašėme dar 2001-aisiais“, – negalėjo atsitokėti gargždiškė.

Tačiau teismas paisė kreditoriaus interesų ir skolą iš niekuo dėtų žmonių priteisė akimirksniu.

Atšaukti negali

Klaipėdos rajono teismo teisėja Jurgita Grigonienė, priėmusi tokią nutartį šioje civilinėje byloje, pareiškė, kad ji nežinojusi, jog Gargžduose yra dvi bendrijos tuo pačiu pavadinimu, ir aiškino, kad ne jos reikalas domėtis, kas yra kas šioje situacijoje.

„Ne mano reikalas aiškintis. Situacija šioje byloje yra tokia, kokia yra. Žmonėms patariau teisiniu keliu toliau spręsti problemą“, – aiškino teisėja J.Grigonienė.

Rajono teisėja tikino nesidomėjusi, ar teisingai priteisė 75 tūkst. litų skolą niekuo dėtiems žmonėms.

„Iš kur man žinoti, mes bylos šalių duomenų netikriname. Naujasis Civilinis kodeksas numato supaprastintą tvarką civilinėse bylose, mes galime gauti tik ieškovo pareiškimą. Nuo 2003-iųjų ieškovui sudarytos visos galimybės kuo greičiau prisiteisti. O dabar atsitiko taip, kad ne tas skolininkas įveltas. Procesas numato įvairių būdų tokiose situacijose, galima rašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Dabar visa Lietuvos teisinė sistema tokia, bet kas gali rašyti prašymus“, – aiškino teisėja J.Grigonienė.

Gyventojų bendrijos pirmininkė O.Vaitkevičienė stebėjosi, kad už tai, jog žmonėms teks įrodinėti nekaltumą, jie turės iš savo kišenės susimokėti.

„Dirbu šešias dienas per savaitę, auginu tris vaikus. Aš neturiu kada lakstyti su dokumentais ir įrodinėti, kad mes niekuo dėti esame. Kaip taip galima su žmonėmis elgtis. Tie, kurie priėmė tokius sprendimus, turi atsakyti už savo žingsnius. Kodėl šalyje nenumatyta teisėjų atsakomybė už neteisėtas nutartis?“ – apmaudo neslėpė moteris.

Teisėja J.Grigonienė aiškino, kad pats teismas savo nutarčių atšaukti negali.

„Mes negalime to daryti be žmogaus prašymo. Tai supaprastinta Civilinio proceso kodekso tvarka, dėl kurios niekas nemiršta“, – pripažino teisėja.

Privalo vykdyti nutartį

Įsigaliojus teismo nutarčiai, bendrija netrukus gavo ir antstolio Albino Zenkevičiaus raštą su raginimu susimokėti priteistą skolą. Netrukus buvo atsiųstas ir perspėjimas, jog skolininkui nevykdant įsipareigojimų bus areštuota sąskaita.

„Visa bėda, kad mėnesio viduryje jau turėsime mokėti komunalinius mokesčius. Jei areštuos sąskaitą, mes realiai tapsime skolininkais. Kodėl turime taip nukentėti, jei nesame nieko blogo padarę?“ – piktinosi bendrijos pirmininkė O.Vaitkevičienė.

Antstolis Albinas Zenkevičius dienraščiui tikino, kad jis privalo vykdyti teismo nutartį.

„Šis sprendimas nėra antstolio valioje. Vykdydamas nutartį, liepos 30-ąją priėmiau potvarkį dėl lėšų arešto penkioms dienoms. Kol kas antro potvarkio nesu priėmęs. Tačiau galiu priimti. Skolininkas, be abejonės, turi teisę įstatymo numatyta tvarka skųsti ne tik antstolio veiksmus, bet ir teismo nutartį“, – aiškino antstolis A.Zenkevičius.

Kol kas kitų veiksmų bendrijos atžvilgiu antstolis nėra priėmęs.

Panašios istorijos kartojasi

Klaipėdos rajono teismo teisėja J.Grigonienė pripažino, kad tokių bylų gali pasitaikyti.

„Man tai atsitiko pirmąkart. Kiek domėjausi, niekam mūsų teisme taip nėra buvę. Šioje situacijoje kalčiausi tie, kas registruoja vienodus pavadinimus“, – svarstė teisėja.

Tačiau teismuose esą vis dažniau panašaus pobūdžio bylų atsirado pastaraisiais metais. Teismai vos spėja narplioti bankrotų bei civilines bylas dėl įsiskolinimų.

„Kai vyksta rašytinis procesas ir teisėjas mato tik dokumentus, galimybės patikrinti faktus nėra. Jei byloje rengiamas posėdis su šalimis, galime realiai patikrinti duomenis posėdžio metu. Tačiau tokių nesusipratimų išvengti sunku“, – apgailestavo teisėja.

Pastaruoju metu teismuose santykius vis dažniau ima aiškintis panašius pavadinimus turinčios įmonės.

„Ir mūsų teisme pasitaiko tokių bylų. Bylinėjamasi dėl autorinių teisų. Buvo atvejis, kai viena įmonė pasivadino labai panašiai, kaip ir seniai šalyje veikianti bendrovė. Naujai įsikūrę verslininkai prisistatinėdavo garsios kompanijos filialo atstovais. Tačiau jų įmonės pavadinimas skyrėsi tik viena raide“, – pasakojo J.Grigonienė.