„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes, praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“, – sakė BETA direktorius Valius Serbenta.

Šiemet vykdyto audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C. Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik tie būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

Šiltinti vidinę balkono sieną – privalu

Energinio audito metu specialistai skyrė ypatingą dėmesį apšiltinimo tyrimams, itin koncentruotasi į vidinės balkono sienos apšiltinimo svarbą. Pasak daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, šiltinti šią sieną yra būtina.

„Kai prastai yra vėdinamas butas, patalpose išauga santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai tai nutinka tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros, čia didėja rizika atsirasti pelėsiui. Taip pat šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius. Todėl nepaisant to, kad esami reikalavimai nenumato privalomo vidinės balkono sienos šiltinimo, praktika rodo, kad šią priemonę gyventojai rinktis turėtų“, – teigė G.Šilanskas.

Ragina investuoti į kokybišką vėdinimą

Papildomai ekspertai audito metu tyrė ir daugiabučių oro kokybę. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, buvo nustatyta maksimali ribinė CO2 vertė, galinti būti patalpoje – 1 000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t. y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.

„Tyrimai atskleidė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis modernizuotuose daugiabučiuose, šių dujų koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Visgi apie 40 proc. atvejų ši riba buvo viršyta“, – sakė G.Šilanskas.

Vykdant auditą taip pat nustatyta, jog didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Kadangi renovavus daugiabutį patiriami nuostoliai per nesandarias sienas, stogą ir langus sumažėja, vėdinimo nuostoliai procentiškai padidėja. Dėl to, norint taupyti šilumą, rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – patarė ekspertas.

Šviežią orą patalpose užtikrina rekuperatoriai

Patalpų oro kokybę būstuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas. Atlikto audito išvadose nurodoma, kad kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.

„Ši sistema padeda reguliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra itin svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus. Papildomai, įsidiegus šią sistemą, yra taupoma šiluminė energija, sumažėja aplinkos triukšmas, į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro“, – teigė G.Šilanskas.