"Visos Europos dėmesys"

Iš Serbijos miesto Novi Sad, kur paaiškėjo Europos jaunimo sostinės 2021 m. nugalėtojas, klaipėdiečiai grįžo pakiliomis nuotaikomis.

Pergalę iškovojusiai Klaipėdai dabar svarbu įvykdyti savo pasižadėjimus, kurie skamba išties įspūdingai.

Anot organizatorių, 400 renginių, 200 gebėjimams tobulinti skirtų veiklų, daugiau nei 70 tarptautinių ir nacionalinių partnerių, 1 tūkst. savanorių, pusė milijono svečių, kardinalios permainos jaunimo politikos srityje ir atskleistas jaunimo potencialas – visa tai numatyta Klaipėdos programoje.

Pastarajai įgyvendinti Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pavedimu iš įvairių institucijų atstovų bus formuojama tarpžinybinė darbo grupė.

"Apginti apgynėme idėją, jaunimas puikiai ją pristatė ir iškomunikavo, dabar jau mūsų visų bendra pareiga, kaip tai turi tapti kūnu. Tam reikia labai rimtos analizės, nes į Klaipėdą bus sutelktas visas Europos dėmesys", – kalbėjo meras.

Padės Vyriausybė?

Europos jaunimo sostinės titulas miestui suteikiamas vieneriems metams, tačiau parengti projektų ir juos realizuoti užtruks apie penkerius metus.

Skaičiuojama, kad 2019–2022 m. laikotarpiu programai įgyvendinti reikės 5,6 mln. eurų. Apie 4 mln. eurų – iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto, likusios sumos – daugiau nei pusantro milijono – tikimasi sulaukti iš valstybės, europinių fondų ar privačių rėmėjų-partnerių.

Kitąmet ruošiamasi išleisti per 400 tūkst. eurų įvairaus pobūdžio renginiams organizuoti.

"Taryba jau pradeda svarstymus ir kitų metų pradžioje tvirtins tiek strateginį veiklos planą iki 2021-ųjų, tiek biudžetą. Titulas nekvestionuojamai turi tapti šių dviejų dokumentų sudėtine dalimi", – akcentavo V. Grubliauskas.

Gali būti, kad projektui įgyvendinti reikės kurti naują viešąją arba biudžetinę įstaigą, kuri veiktų ir po 2021-ųjų. Neatmetama galimybė pavesti šią funkciją jau dabar egzistuojančiai įstaigai.

Vytauto Petriko nuotr.

Kol kas buvo parengta tik preliminari programa, ją detalizavus, anot Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės, galbūt klaipėdiečių paraiškai bus prašoma nacionalinio statuso.

"Jei pateiksime priemones, kurios bus naudingos ir valstybei, tada, manau, Vyriausybė tikrai prisidės", – įsitikinusi vicemerė.

Iki kitų metų kovo programa turėtų būti parengta ir tvirtinama.

Skatins toleranciją kitokiems

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Andruškevičiūtė, titulas svarbus ne tik Klaipėdai, bet visai Lietuvai.

"Tai – istorinis įvykis. Dar nė viena viena Šiaurės, Baltijos jūros regiono, Skandinavijos šalis lig šiol nebuvo tapusi Europos jaunimo sostine. Tikiuosi, kad šis ketverių metų laikotarpis praeis puikiai, ir mes daug ko pasieksime – tapsime pavyzdžiu visai Europai", – kalbėjo A. Andruškevičiūtė.

Paraišką rengusios viešosios įstaigos "Amicus Certus" vadovė Greta Tautavičiūtė pabrėžė, kad bus siekiama išliekamosios vertės – pasibaigus Europos jaunimo sostinės metams, jaunimas Klaipėdoje neturėtų būti pamirštas. Taip pat žadama skirti didesnį dėmesį lygių galimybių sudarymui tiek seksualinių ar tautinių mažumų, tiek neįgaliųjų požiūriu.

Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Agnė Zabrynaitė akcentavo, kad programa apima ne tik renginius, bet ir jaunimo politikos stiprinimą.

"Jei miestas bus gražus, patrauklus jaunimui, tai mes jo sulauksime daugiau, galbūt nebereikės šnekėti apie tai, kodėl jauni žmonės išvažiuoja. Be to, mums taps atviri keliai į mokymus, konferencijas kompetencijų kėlimo klausimais visoje Europoje", – sakė A. Zabrynaitė.

Iš 9 skirtingų platformų sudarytos programos pagrindinis tikslas – atskleisti jaunimo potencialą ir tapti jaunimui draugiškiausiu, atviru, bendradarbiaujančiu miestu Baltijos jūros regione.