Garsių prekės ženklų gaminius falsifikuoti išmoko ne tik kinai ar vietnamiečiai, bet ir lietuviai. Neseniai pareigūnai aptiko dirbtuves, kuriose neteisėtai gaminti „Audi“ ir BMW ženklais pažymėti automobilių numerių laikikliai.

Papuošė garsiais ženklais

Klaipėdos ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro (ENTB) pareigūnai neseniai susekė, iš kur uostamiesčio bei kitų šalies miestų parduotuvėse atsirado garsių automobilių gamintojų ženklais pažymėti plastikiniai valstybinių numerių laikikliai.

Policiją tokius originalius daiktus gaminančių įmonių atstovai informavo pastebėję Lietuvoje parduodamus daiktus, kurių pagal turimas sutartis čia neturėtų būti.

Tada kilo abejonių, ar šie parduotuvėse parduodami numerių laikikliai nėra padirbiniai.

Įtarimai pasitvirtino. Pareigūnams pavyko rasti ir jų gamintojus. Paaiškėjo, kad plastikinius dirbinius dirbdino Panevėžyje įsikūrusi įmonė.

Iš prekybos vietų bei gamintojų pavyko paimti net 40 tūkst. gaminių.

Kol kas prekės ženklų savininkai nėra pareiškę civilinio ieškinio.

Garaže – sportiniai bateliai

Šiemet Klaipėdos ENTB pareigūnai pradėjo ir tyrimą dėl prekybos garsių gamintojų prekių ženklais pažymėtais sportiniais bateliais.

Apie pusšimtis falsifikuotų sportbačių buvo aptikta viename Palangos garažų, šiais bateliais buvo prekiaujama internetu.

Kadangi batelių kiekis nėra labai didelis, jų pardavėjo veiksmai bus vertinami ne kaip nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas. Kaltininkas tikriausiai bus baudžiamas bauda.

Šiemet dvi bylos dėl prekybos falsifikuotomis prekėmis turgavietėse pasiekė Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Prašo pažinti klastotes

„Adidas“, „Puma“, „Nike“, „Calvin Klein“, „Celine“, „Chanel“, „Dior“, „Lacoste“, „Crocs“, „Prada“, „Miu miu“, „Gucci“, „Puma“, „Burberry“ ir daugybė kitų visame pasaulyje gerai žinomų prekių ženklų ant parduodamų daiktų, nieko bendro neturinčių su tikraisiais gamintojais, pilna ne tik Lietuvos turgavietėse, bet ir parduotuvėse.

Klaipėdos ENTB viršininkas Tomas Balčius tikino, kad padirbinių galima įsigyti visur ir visada. Būta atvejų, kai buvo padirbti ir aukso papuošalai. Juvelyrai neturi teisės kopijuoti patentuotų bei sertifikuotų formų dirbinių.

Kinijoje pagaminti „Adidas“ ar „Nike“ sportiniai bateliai už dešimtadalį realios originalių prekių vertės Lietuvoje niekada nieko nestebino.

Net artima realiajai originalių prekių kainai nurodoma vertė verčia mūsų šalies pirkėjus abejoti jų tikrumu. Pareigūnai pasakojo, kad kartais falsifikuotojai perka tokias pat medžiagas, iš kokių gaminami ir originalieji gaminiai.

Kartais padirbinių kokybė nenusileidžia originalams, todėl jų pavyzdžiai siunčiami prekės ženklo turėtojams atlikti ekspertizę ir patvirtinti, kad tai ne jų gaminys.

Išduoda prasta kokybė

Vis dėlto dažniausiai atidžiau apžiūrėję gaminius pirkėjai gali suprasti, kad laiko rankose tik panašų į tikrą garsaus gamintojo gaminį. Kreivos siūlės, prastos kokybės užtrauktukai ar segtukai, ištįsę siūlai ir kitokios detalės išduoda tikrąją daikto kokybę.

Visų dažniausiai falsifikatoriai būna Azijos šalyse. Iš ten dideli prekių kiekiai atgabenami į Lenkijos turgavietes arba į Gariūnus, o iš čia atvežami į uostamiestį. Taip menkaverčiai padirbiniai pabrangsta ne vieną kartą.

T.Balčius prisiminė, kad prieš porą metų Klaipėdoje tirta byla dėl parduotuvėse „Madingas stilius“ Herkaus Manto ir Vytauto gatvėse garsiais prekių ženklais paženklintų prekių, neturint savininkų leidimo, realizavimo. Čia neoriginalios prekės būdavo pateikiamos kaip tikros.

Prekeiviai žino taisykles

Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriame kalbama apie kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimą, numato bausmes nuo baudos iki laisvės atėmimo.

Klaipėdos miesto apylinkės prokurorės Ingos Mačiulienės praktika byloja, kad dažniausiai prekeiviai, baudžiami už šio įstatymo pažeidimą, sulaukia piniginių baudų. Viešųjų darbų, kurių galėtų gauti baudžiami pirmąjį kartą, jie kaip galėdami kratosi.

Lietuvoje už padirbinių įsigijimą ir naudojimą nėra baudžiama, bausmės gresia tik falsifikatus gaminantiems ir parduodantiems asmenims.

„Teisme tenka įrodyti, kad pardavėjas žinojo ir suvokė, kad jo prekė buvo falsifikuota. Prekeiviai žino, kad originalios prekės iš teisėtų atstovų perkamos su įsigijimo sertifikatais. Jie dažniausiai teisinasi, kad neprivalo atpažinti, ar daiktai originalūs. Turgavietėje perkantys pirkėjai dažniausiai suvokia, kad perka ne originalią, o padirbtą prekę. Tačiau prabangiose parduotuvėse tokių rasti tikimasi kur kas rečiau“, – pasakojo prokurorė I.Mačiulienė.