Iš viso 2023 metais Klaipėdos biudžetinėms įstaigoms skirta 637 797 eurų iš gyventojų pajamų mokesčio.

85 proc. šios sumos buvo skirta pinigais. 15 proc. šios sumos sudarė parama turtu – iš viso 92,7 tūkst. eurų.

Gyventojai, deklaruodami pajamas, gali 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paskirti labdaros, nevyriausybinėms organizacijoms, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, visuomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, kitiems juridiniams asmenims.

Iki 0,6 proc. galima skirti politinėms organizacijoms, tiek pat – profesinėms sąjungoms.

Vis tik nuo kitų metų keisis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, ir biudžetinės įstaigos nebegalės gauti dalies gyventojų pajamų mokesčio.

Šią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir kitos viešosios įstaigos.

Tačiau tai nereiškia, kad žmonės patys negali remti biudžetinių įstaigų.

„Pernai gyventojai patys skyrė 205,5 tūkst. eurų. Juridiniai asmenys skyrė 80,9 tūkst. eurų. Įstaigas galima remti ir turtu. Galima dovanoti reikiamus daiktus, pavyzdžiui, baldus. Juridiniai asmenys suteikė paramos už 72,5 tūkst. eurų. Fiziniai asmenys skyrė per 20 tūkst. eurų paramos turtu“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Daugiausiai paramos buvo skirta Karalienės Luizės jaunimo centrui –  46,2 tūkst. eurų

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai gavo 31,8 tūkst. eurų.

Regos ugdymo centras – 30 tūkst. eurų.

Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ gavo 25 tūkst. eurų.

Mažiausiai paramos sulaukė Klaipėdos gelbėtojai. Jiems gyventojai skyrė vos kelis šimtus eurų.

Šios lėšos keliauja tiesiai į įstaigas, tačiau nurodoma, kad šios lėšos negali būti skirtos algoms pasididinti.

Tvarkos leidžia ir palikti savo turtą įstaigoms testamentu.