Pagalbos šaukiasi 120 Lietuvos jūrininkų. Įgulos, persekiojamos ir apšaudomos afrikiečių karinių laivų, ekstremaliomis sąlygomis žvejoja prie Mauritanijos krantų. Jūrininkai reikalauja, kad juos grąžintų į Lietuvą, tačiau namo kol kas grįžo tik laivų kapitonai.

Pagalbos šauksmas

Laivai šaldytuvai „Irvinga“ ir „Aras I“ priklauso laivybos kompanijai „Baltlanta“. „Klaipėda“ jau pranešė, kad dviejų žvejybinių laivų įgulos – apie 120 jūrininkų – daugiau nei pusmetį ne tik negauna atlyginimų, bet pastaruoju metu juos dar ir apšaudo afrikiečių kariniai laivai.

Jūrininkai iš Afrikos paskambino į Klaipėdos valstybinę darbo inspekciją, išdėstė situaciją, į kurią pakliuvo, ir paprašė pagalbos.

„Jie prašo darbdavių parvežti juos į Klaipėdą“, – pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos uostamiesčio skyriaus vyriausiasis inspektorius Edmundas Gustainis.

Jūrininkai tikino, kad pasibaigė laivo žvejybos licencija ir jie verčiami žvejoti neteisėtai.

Tikėtina, kad žvejai licencijų neturi, todėl vietinės šalies struktūros savo ekonominius vandenis gina ginklu.

Nepatiko formuluotė

Ėmę domėtis situacija laive „Irvinga“ inspektoriai nustatė, kad jame yra apie 70 žmonių, 41 – Lietuvos pilietis.

„Mes išsiaiškinome, kad “Irvingos„ kapitonas pabėgo. Įsivaizduokite, kokioje situacijoje atsidūrė laivo jūrininkai“, – stebėjosi E.Gustainis.

Ši darbo inspektoriaus ištarta frazė, paviešinta dienraštyje „Klaipėda“, papiktino laivo „Irvinga“ kapitoną.

„Kodėl jūs rašote, kad aš pabėgau? Aš parašiau prašymą, atsiuntė kitą kapitoną, aš perdaviau laivą ir grįžau namo, niekur nepabėgau, viskas buvo civilizuotai“, – tvirtino kapitonas.

Tačiau akivaizdu, kad esant įtemptai situacijai kapitono pakeitimą įgula galėjo suprasti ne kitaip, kaip pabėgimą, nes visi kiti jūrininkai liko prie Mauritanijos, kur nežinia kas ir kada į galvą šaus ginkluotiems afrikiečiams.

Įgulos bus sugrąžintos namo tik po mėnesio.

„Baigėsi tie laikai, kai kapitonas laive buvo tėvas, motina, prokuroras ir teisėjas, dabar kiekvienas rūpinasi savo kailiu“, – senų tradicijų mirtį liūdnai konstatavo vienas dienraščio kalbintas daugybę metų jūrose praleidęs klaipėdietis.

Atsitvėrė tylos siena

Daugiau aiškumo šioje istorijoje tikėtasi sulaukti iš laivo „Aras I“ kapitono Aleksandro F.

Nepatvirtintais duomenimis, laivo kapitoną ištiko širdies smūgis.

„Apie darbo reikalus neklausinėjau, žinau, kad jam buvo blogai su širdimi, ir todėl pasakiau, kad grįžtų“, – pasakojo laivo „Aras I“ kapitono žmona.

Kapitonas grįžo į Klaipėdą praėjusį ketvirtadienį. Šį faktą kitądien dienraščiui patvirtino jo žmona.

Moteris sakė, kad jos vyras ilsisi, ir pasiūlė paskambinti po pietų. Sutartu laiku telefono ragelio niekas nebepakėlė.

Šaudymai baigėsi. Taika?

Prie Afrikos įstrigusių laivų „Irvinga“ ir „Aras I“ savininkas – bendrovė „Baltlanta“. Paklaustas apie laivus, jos direktorius Bronius Bikulčius pripažino, kad bendrovėje dabar sunkus metas.

Laivų „Irvinga“ ir „Aras I“ žvejybos licencijos galiojimo laikas baigėsi.

Kai kurie jūrininkai retkarčiais susisiekia su artimaisiais Klaipėdoje. Jie tvirtina, kad laivus nuolat lydi kariniai laivai.

Daugiau apie tai bandėme sužinoti iš buvusio „Irvingos“ kapitono.

– Ar yra kokia nors konfrontacija su tais afrikiečiais?

– Laivai dabar nedirba, kokia gali būti konfrontacija?

– O kai dirbo?

– O kai dirbo, visada yra konfrontacija, kažkokie susidūrimai.

– Ar dabar kyla pavojus įguloms, ar yra pagrindo nerimauti jų artimiesiems, ar jiems ten yra saugu?

– Pavojaus dabar jokio nėra. Veikla sustabdyta, jie lauks, kol tie klausimai bus išaiškinti.

– Ar galėjo jūsų kolegai laivo „Aras I“ kapitonui dėl to kilti sveikatos problemų?

– Nebūtinai dėl to sveikatos problemos kyla. Paprasčiausiai – įtemptas darbas.

„Baltlantos“ vadovas B.Bikulčius patvirtino, kad laivo „Aras I“ įgulą planuojama pargabenti rugsėjo 5 dieną, „Irvingos“ – taip pat rugsėjo pradžioje. Esą daugiau žmonių į Atlantą nebus siunčiama, nes ten nebėra kur žvejoti.