Klaipėdos valdžia ieško būdų, kaip palengvinti naštą investuotojams, kad vėl pajudėtų miesto centre suplanuotų privačių objektų statybos.
Reikalavimai – nerealizuotini
Vienas tokių būdų – peržiūrėti anksčiau pasirašytas socialinės infrastruktūros priežiūros sutartis, kurios nebeatitinka šių dienų aktualijų.
„Galiu pasakyti, kad diskusija apie tai, jog infrastruktūros sutarčių rengimas, reikalavimų juose prifarširavimas dažnai tapdavo pretekstu investuotojams apskritai atsitraukti. Kalbama apie kelis atvejus, kurių konkretizuoti nenorėčiau. Tačiau reikalavimai infrastruktūros sutartyse buvo neargumentuoti ir sunkiai realizuojami“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Todėl jis politikus, ypač Teritorijų planavimo komiteto narius, paragino atkreipti dėmesį, jog projektuotojams ir nekilnojamojo turto vystytojams nebūtų užduodami nerealūs reikalavimai.
„Svarbu, kad jų rankos nebūtų užlaužiamos tiek, jog investuotojai nebegalėtų pasirašyti“, – vaizdžiai situaciją apibūdino meras.
Turėjo projektuoti tiltą
Dar praėjusiais metais buvo atlikta visų miesto centre patvirtintų detaliųjų planų revizija. Aiškintasi, kodėl planai nėra įgyvendinti, kokias socialinės infrastruktūros įsipareigojimų sutartis buvo pasirašę nekilnojamojo turto vystytojai.
„Vienas iš pavyzdžių toks, kad vystytojai, kurie prie Jono kalnelio norėjo statyti viešbutį, buvo įsipareigoję nutiesti kelią, suprojektuoti tiltą, prisiėmė dar kitus reikalavimus. Tais laikais gal jiems ir atrodė, kad tai realu įvykdyti, tačiau situacija pasikeitė, todėl dauguma projektų ir sustojo. Dėl šios priežasties ir būtina peržiūrėti infrastruktūros sutartis“, – aiškino Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.
Vengs improvizacijų
V.Grubliausko teigimu, reikia nustatyti labai aiškią strategiją, kokius papildomus įsipareigojimus turėtų prisiimti investuotojai. Galbūt tie įsipareigojimai turėtų priklausyti nuo vystomos teritorijos vietos, rinkos kainos, esamos infrastruktūros. „Svarbu, kad kiekvienu atveju nebūtų improvizacijos. Jei visi žinos, kad žaidimo taisyklės yra vienodos, niekam nebekils klausimų“, – įsitikinęs V.Grubliauskas.
S.Gentvilas antrino, jog tikrai reikia ieškoti būdų, kaip mažinti investuotojų įsipareigojimus, tačiau tai turi būti sistema.
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė teigė, jog komitete bus kruopščiai analizuojama situacija, aiškinamasi, kokius socialinės infrastruktūros įsipareigojimus investuotojams norima primesti. „Galbūt investuotojai galės pradėti lengviau kvėpuoti ir vystyti savo teritorijas“, – vylėsi R.Staševičiūtė.
Naujausi komentarai