Tarptautinės įtampos priedangoje galvas ėmė kelti įvairiausi juodųjų technologijų meistrai. Interneto komentaruose pastebimai aštrėja pasisakymai nacionaliniu klausimu. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas čia įžvelgia paraleles su įvykiais Lietuvoje 1990–1991 metais.

Siūlo valgyti žemę

Ukrainos–Rusijos krizės atgarsiai atsirito ir pas mus. Tiesa, kol kas kova vyksta tik viešojoje erdvėje, kur akivaizdžiai formuojasi tautinės neapykantos kurstymo laukas.

Ir nors Lietuvos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje už nacionalinės neapykantos skatinimą numatytas net laisvės atėmimas iki dvejų metų, kai kurių interneto "drąsuolių" tai nebaugina. Tarp tūkstančių komentarų yra ir štai tokių:

"Tuoj mes čia Lietuvoje įvesim tvarką, prasidės r...ų genocidas pas mus. R...s šaudyti."
"Debilų tauta, beždžionės."

"Tavo maidanas, saujelė nusigėrusių banderovcų ir vadas, muštas per galvą. O daugiau nei trys ketvirtadaliai šalies nori gyventi taip, kaip gyveno. Nieko, Prezidentas Putinas sustatys viską į vietas, galės banderai žemę ėsti."

"Tai, ko pasirašinėji "ieva" ir vaizduoji lietuvę? Tai pasirašinėk tikruoju vardu – Marusia, Olia, Aliona. Bet jau pastebėjau, kad nemažai antilietuviškų ar proputiniškų komentarų lietuviškais vardais pasirašinėjami. Ką tu, Marusia, apgauti nori?"

"Greitai viskas pasibaigs, apsiramins, ir liks tik Lietuva su savo neapykanta rusams."

Komentarai – už pinigus?

Pasak viešumo nepanorusio Valstybės saugumo departamento darbuotojo, komentarai prie straipsnių internete neretai yra ne pavienių šovinistiškai nusiteikusių asmenų rašinėjimai, bet organizuotos priešiškai veikiančios struktūros darbas.

"Visi internetiniai adresai fiksuojami, pagal tuos adresus labai nesunku nustatyti, iš kur jie rašomi. Susidėlioję visą turimą informaciją, matome labai įdomų vaizdą", – pasakojo vyriškis.

Specialiosios tarnybos neskuba demaskuoti provokatorių, tačiau stebi jų kitą veiklą: su kuo jie susitikinėja, iš kur ir kokį finansavimą gauna.

"Tarp jų nemažai yra tokių, kurie dažnai važinėja į įvairaus pobūdžio seminarus, organizuojamus Rusijos Federacijoje. Yra stebima, su kuo jie susitinka, ir tada galima daryti išvadas, ar jie yra užverbuoti ir dirba tikslingai, ar tai tiesiog atsitiktiniai šitų akcijų dalyviai", – teigė pareigūnas.

Anot specialiųjų tarnybų darbuotojų, priešiškai nusiteikusi "komanda", internete rašanti provokacinio turinio komentarus, nėra ypač didelė.

Yra išaiškinta, kas iš jų šią valstybei kenksmingą veiklą dirba už pinigus ir už kokius, kurie tik – idėjiniai fanatikai.

"Mes stengiamės išsiaiškinti bendrai veikiančią struktūrą, o ne pavienius asmenis. Tokia "komanda" yra pavojingesnė nei Ivanovas, Petrovas ar Sidorovas. Dabar jie vėl stipriai suaktyvėję – išaugo šovinistinių, antilietuviškų, antivalstybinių pasisakymų srautas viešojoje erdvėje", – neslėpė pareigūnas.

"Čepas – fašistas"

Šiuo metu įsisiūbuojantis propagandinis karas – ne naujiena.

Nepriklausomybės atgavimo pradžioje Klaipėdos miesto tarybai vadovavęs dabartinis uostamiesčio vicemeras V.Čepas pasakojo, kaip 1990–1991 m. pavyko suvaldyti provokatorius, tautinės neapykantos kurstytojus mieste, kuriame labai didelė dalis gyventojų buvo rusakalbiai.

V.Čepas prisiminė, kad tada svarbiausia buvo nepulti į paniką ir nesiimti kraštutinių priemonių.

Klaipėdoje tuo metu labai aktyviai veikė nacionalistinė organizacija "Jedinstvo", kurios atstovai patys miesto vadovus kaltino nacionalizmu ir siuntinėjo jiems visokius raštus, grasinamus laiškus, kabinėjo ant sienų šūkius.

Teigiama, kad tokias provokacijas jie rengdavo kone kasdien.

"Mums teko imtis paprastos taktikos. Jų tie pareiškimai, pranešimai, reikalavimai tikrai nepasižymėjo raštingumu ir erudicija. Matėsi, kad tos rašliavos parengtos skubotai, nemokšiškai, su klaidomis. Tai mes tuos jų raštus netaisytus išspausdindavome laikraštyje. Supratę, kaip patys kvailai atrodo, liovėsi krėtę ir šias kvailystes", – pasakojo V.Čepas.
Jis turi išsaugojęs anų laikų plakatą "Čepas – fašistas", kurį rado ryte ant savo kabineto durų.

Propaganda pasėjo baimę

Buvo atvejis, kai kažkas ištepliojo Raudonosios armijos memorialą. V.Čepas net neabejoja, kad tai buvo KGB agentų provokacija.

Pasak politiko, tikrai ne visi Klaipėdos rusai buvo taip nusiteikę, dauguma jų puikiai matė, kokioje visuomenėje gyvena, kad jie yra lygiaverčiai Lietuvos piliečiai.

"Tačiau neslėpsiu, didelė dalis jų labai bijojo. Nes propaganda buvo didžiulė, jiems buvo teigiama, kad lietuviai, paėmę valdžią, pradės juos šaudyti ir uždarys lageriuose. Kai vienas toks mano pažįstamas dar pasitikslino, ar mes jų tikrai nežudysime, paklausiau, ar jam visai protas susisuko", – pasakojo V.Čepas.

Klaipėdietis Sąjūdžio aktyvistas Dionyzas Varkalis įsitikinęs, kad "Jedinstvos" aktyvistai, veikę prieš daugiau nei 20 metų, vis dar egzistuoja ir bet kada gali vėl imti reikštis, nes jais manipuliuoja kitos valstybės specialiosios tarnybos.

"Juk mes esame tapę įvairių specialiųjų tarnybų pereinamuoju punktu, mes jiems esame įdomūs, nes esame kryžkelėje. Jų žmonių pilna visur", – įsitikinęs D.Varkalis.

Kvietė išsaugoti sveiką protą

Įtampą 1991-aisiais labai stengėsi mažinti ir pati rusų bendruomenė. Tų pačių metų vasario 6 d. dienraštyje "Klaipėda" buvo išspausdintas kreipimasis į rusiškai kalbančius Lietuvos gyventojus:

"Respublikoje, ypač pastarosiomis dienomis, didėjo pavojinga įtampa, katastrofiškai stiprėjo nacionalinė konfrontacija. Karštagalviai ragino imtis griežčiausių priemonių. Mes, stačiatikių bažnyčios Lietuvoje dvasininkai, raginame elgtis itin apdairiai, juk atsargūs ir apgalvoti žingsniai bei žodžiai – geriausia elgesio forma visuomenėje, kuri priversta gyventi ekstremaliomis aplinkybėmis. (...) Tik geri santykiai su visais be išimties žmonėmis – tas kelias, kuriuo eidami mes pasieksime dvasios ramybę ir atsakomąją meilę."

Šį kreipimąsi pasirašė tuometis Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Chrizostomas ir dar 8 stačiatikių dvasininkai.

"Mes buvome ir nacionalistai, ir fašistai, ir visokios piktosios jėgos, norėjome nuskriausti kitataučius ir prieš liaudį ėjome. Lygiai tas pats dabar vyksta ir Ukrainoje. Bet tie neapykantos kurstytojai negalvoja, kad būtent jie yra didžiausi rusakalbių diasporos priešai, kad būtent jie supriešina tuos mielus, garbius žmones su visais čia gyvenančiais", – įsitikinęs V.Čepas.

Kuoliukai link Kaliningrado

Pasak V.Čepo, šiuo metu Kryme kartojasi ta pati situacija, kokia buvo Klaipėdoje 1991 m.

Politikas prisiminė, kaip KGB darbuotojas lietuvis D.D. paprašė su juo susitikti ir prasitarė, kad ketinama atskirti Klaipėdos kraštą nuo nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos.

"Jis man papasakojo apie planuojamą "kuoliukų akciją", tai yra planą sovietinės valstybės sienos ženklais paženklinti buvusias Mažosios Lietuvos žemes kartu su Klaipėdos uostu ir prijungti juos prie Kaliningrado krašto. Iš karto apie tai informavau tuometį Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, kuris paviešino šį sovietų sumanymą", – prisiminė V.Čepas.

Šitam atskyrimui tada sutrukdė tai, kad Klaipėdoje niekas nepuolė į paniką, be to, sovietinės jėgos struktūrose – sovietiniame saugume ir prokuratūroje – įvyko skilimas ir paaiškėjo, kieno pusėje yra žmonės.

Teigiama, kad tada čia niekas nesiruošė nieko sprogdinti ar šaudyti. Nors vėliau buvo dar vienas bandymas atplėšti Klaipėdą nuo Lietuvos.

Linkėjimai nuo pulkininko

"Vienu metu jie net mėgino užgrobti valdžią Klaipėdoje. Aš buvau išvažiavęs, o sovietų armijos pulkininkas Vitalijus Aleksejevičius Jegorovas pasiskelbė, kad jis perima valdžią į savo rankas. Į dabartinę Koncertų salę susikvietė visų įmonių vadovus ir pareiškė, kad dabar jis vadovaus Klaipėdai. Bet tada niekas labai į tai nekreipė dėmesio", – prisiminė V.Čepas.

Pulkininkas, turintis gerą humoro jausmą, Klaipėdoje mėgo ir subtiliai kelti įtampą. Tai liudija įrašai V.Čepo darbo knygoje, kuriuos paliko telefonu atsiliepęs jo asistentas:

"Skambino Jegorovas, perdavė linkėjimus pirmininkui, sakė, kad jo pasiilgo".

Netrukus Maskvoje prasidėjo pučas, ir V.Jegorovas užsidarė Klaipėdos kareivinėse, vėliau jis buvo sulaikytas Lietuvos pareigūnų.

O uostamiestyje, kuriame, pasikeitus valdžiai, rusakalbiai paniškai bijojo susidorojimo su jais, pavyko išvengti smurto, šūvių ir išpuolių.

Klaipėdiečiai išlaikė žmoniškumo testą. Niekas nepasikeitė ir šiandien.