Turės pasiaiškinti ES

Paskelbtame Paryžiaus memorandume sąraše, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos, Lietuva yra 47 vietoje. Iš ES šalių žemiau už ją yra tik Bulgarija (51 vieta). Lietuvą aplenkė netgi Lenkija (44 vieta), kurios rodikliai keletą metų buvo prastesni.

Lenkija, Lietuva ir Bulgarija yra vienintelės šalys iš ES, kurios nepatenka į Paryžiaus memorandumo Baltąjį sąrašą. Jos yra Pilkajame sąraše. Iš viso šiame sąraše 19 valstybių. Lietuva ne pati geriausia garbė sąraše būti šalia Indijos, Maroko, Tailando.

Pagal vieną iš ES direktyvų į pilkąjį ar juodąjį sąrašus patekusios valstybės privalo nurodyti priežastis, dėl kurių jos buvo įtrauktos į tą sąrašą, ir imtis priemonių padėčiai ištaisyti.

Pilkajame sąraše yra valstybės gavusios nuo 44 iki 62 vietos. Toliau Juodasis sąrašas. Jame 11 valstybių.

Pilkajame sąraše yra ir Ukraina. Lietuvos jūrininkai yra pareiškę nuomonę, kad Ukrainos jūriniame sektoriuje galimai yra viena didžiausių korupcijų. Tai neva geriausiai pajunti su laivu atplaukęs į bet kurį Ukrainos uostą ir susidūręs su vietiniais valstybės tarnautojais - laivų tikrintojais.

Balansuodavo ant ribos

Baltąjį sąrašą sudaro 43 valstybės. Aukščiausias laivybos lygis vertinant pagal 2013-2015 metus yra Švedijoje. Toliau seka Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija ir Norvegija.

Tarp kitų Baltijos jūros valstybių 14 vietoje yra Suomija, 15-oje Vokietija, 36 vietoje – Latvija, 37-oje – Estija, 40 vietoje – Rusija. Visos jos patenka į Baltąjį sąrašą.

Lietuva nuo 2009 iki 2014 metų buvo Baltajame sąraše, bet nuolat balansuodavo ant ribos tarp Baltojo ir Pilkojo sąrašo.

Sąrašai sudaromi pagal trijų metų laivų tikrinimo rezultatus. Pagal 2009-2011 metų tikrinimo rezultatus Lietuva buvo 37 vietoje, pagal 2010-2012 metų rezultatus 40 vietoje, pagal 2011-2013 metų – 45 vietoje, bet vis dar Baltajame sąraše.

Į Pilkąjį sąrašą Lietuva pakliuvo pagal 2012-2014 metų tikrinimų rezultatus. Ji atsidūrė net 48 vietoje. Po 2013-2015 metų tikrinimų tarsi ir pagerėjimas – 47 vieta. Bet tai yra tas pats, kas ir prieš tai. Jei 2016 metais bent keli Lietuvos laivai po tikrinimų būtų sulaikyti, Lietuvos situacija pagal 2014-2016 metus dar pablogėtų. Ji netgi gali atsidurti Juodajame sąraše, nes 2014 ir 2015 metų rezultatai yra labai prasti.

Laivyno nykimo pasekmė

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuva iš Baltojo sąrašo nusirito į Pilkąjį yra situacija susieta su Lietuvos jūrų laivininkyste, kai valstybė nesugebėjo susitvarkyti su sunkumais, kurie apėmė jos valdomą bendrovę.

Pasekmės nemalonios – dėl įvairių pažeidimų vienas po kito užsienio uostuose buvo areštuojami Lietuvos jūrų laivininkystės laivai.

Dar prieš prasidedant masiniams Lietuvos jūrų laivininkystės laivų areštams jos laivai po pasaulio uostus jau plaukiojo su rimtomis problemomis. Jiems trūkdavo dėmesio, patikrinus laivus juose lengviau būdavo randami pažeidimai. Kai kurie laivai su pažeidimais pakliūdavo net po kelis kartus per metus.

Prestižo Lietuvos vėliavai nepridėjo ir „Arctic Fishing“ žvejybiniai laivai „Karalius“, „Jūros vilkas“ ir „Žalgiris“, kurie gaudo krabus. Tiesa, bent vienas jų buvo sulaikytas Rusijoje ne dėl techninių, o dėl žvejybos reikalų. Ir tai nėra fiksuojama kaip pažeidimas Paryžiaus memorandumo sąraše. Rusijoje dėl šių laivų buvo pasigirdę raginimų Lietuvą laikyti kaip „pigių laivų“ vėliavos šalimi.

Padaugėjus Lietuvos laivų, kurie pažeidžia tarptautinius susitarimus ir pakliūva užsienio šalių inspektoriams, Lietuvos saugios laivybos administracija ėmėsi savotiškos „prevencijos“ – viešai nebeskelbia pažeidėjų pavadinimų ir galimų pažeidimų priežasčių, kas būdavo daroma anksčiau. Taip tarsi slepiama nuo visuomenės problema. Bet, kaip sakoma, ylos maiše nepaslėpsi – Lietuvos laivybos prestižas vis labiau nyksta ir tai pastebi vis daugiau žmonių.