Pasikeitus Uosto direkcijos vadovybei, jūrininkų socialinio aptarnavimo reikalai Klaipėdos uoste kiek pagerėjo. Tačiau iš esmės problema neišspręsta

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnis nurodo, kad viena pagrindinių uosto direkcijos funkcijų yra organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą, o 33 straipsnio 10 punktas apibrėžia, jo tam skiriamos uosto lėšos. Šių įstatymo nuostatų pastaraisiais metais buvo nepaisoma.

Šiemet birželio 13 d. Lietuvos Seimas ratifikavo 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje. Ji Lietuvoje įsigalios po metų, o pasaulyje galioja nuo šių metų rugpjūčio 20 dienos. Konvencija numato: privaloma užtikrinti, jog laive dirbantys jūrininkai galėtų naudotis krante esančiomis priemonėmis ir teikiamomis paslaugomis, užtikrinančiomis jų sveikatą ir gerovę. Kiekviena organizacijos narė privalės teikti ar užtikrinti, kad atitinkamuose šalies uostuose būtų teikiamos tokios gerovės priemonės ir paslaugos, kokių gali reikėti.

Klaipėdos uoste kol kas nėra nustatyta jūrininkų gerovės finansavimo tvarka, todėl ir gerovės priemonių ir paslaugų jūrininkams nėra suteikiama pakankamai. Neužtikrinamas jūrininkų saugumas uoste ir mieste; uoste veikiančios krovos kompanijos trukdo arba neįsileidžia į savo teritorijas jūrininkus aptarnaujančių darbuotojų; Lietuvoje iki šiol nėra įsteigta Jūrininkų gerovės taryba, nors to reikalauja Konvencija.

Jūrinės visuomeninės organizacijos kreipėsi į Uosto tarybą, kad būtų surengtas posėdis analizuoti šį reikalą. Siūloma kiekvienais metais Uosto direkcijos biudžete numatyti lėšas jūrininkų gerovei užtikrinti,  išduoti nuolatinius nemokamus leidimus įvažiuoti į Klaipėdos uostą jūrininkus aptarnaujantiems darbuotojams ir savanoriams Lietuvos jūrininkų sąjungos teikimu, spręsti klausimus dėl jūrininkų saugumo uoste ir mieste užtikrinimo, steigti Jūrininkų gerovės tarybą.