Uostamiesčio policija pradėjo tyrimą dėl grasinimo susidoroti su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktore Judita Simonavičiūte.

Kreipėsi į policiją

Frazės „Tą Simonavičiūtę reikia užmušti!“ autoriui gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Jau visos ribos yra peržengtos. Jei kiekvienas ims grasinti susidorojimu, tai kaip reikės dirbti?“ – nerimo neslėpė J.Simonavičiūtė.

Grasinama žinutė internete atsirado prie publikacijos apie Klaipėdoje įvedamą rinkliavą už automobilių stovėjimą daugiabučių kiemuose.

„Miesto tarybai pristačiau svarstomą projektą, nes toks mano darbas ir už tai neturi būti suvedinėjamos sąskaitos su konkrečiu žmogumi. Tai reiškia, kad ateityje savivaldybės darbuotojai gali bijoti viešai pristatinėti tuos klausimus, kurie yra nepopuliarūs“, – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Valdininkė parašė pareiškimą policijai ne kaip privatus asmuo, o kaip savivaldybės atstovė.

„Internautai turi žinoti ribas. Jei girdėdami priešingą nuomonę jie imasi grasinimų, vadinasi, reikia tvarkos šioje srityje. Parašiau pareiškimą, pažiūrėsime, ar sistema veikia“, – tvirtino administracijos vadovė.

Prisidengė pseudonimu „xxx“

Viename populiariausių miesto portalų kl.lt publikacija apie įvedamą mokestį buvo įdėta liepos 26-ąją. Tą pačią dieną 13 val. 43 min. atsirado ir grėsmingas komentaras, pasirašytas pseudonimu „xxx“.

Ne vieną nemalonų komentarą internete apie save skaičiusi J.Simonavičiūtė tikino, jog neišsigando dėl grasinimo nužudyti.

„Aš žinau, kur dirbu, ir į kur atėjau, todėl tokie dalykai manęs negąsdina. Žinau, kad nepasitenkinimas bet kokia valdžia yra labai didelis. Tačiau į visa tai žiūriu iš institucijos, kuriai atstovauju, pozicijos“, – kalbėjo valdininkė.

Jei policijai pavyks nustatyti, kas pagrasino savivaldybės vadovei, pati J.Simonavičiūtė tikino nenorėsianti susitikti akis į akį su grasintoju.

„Svarbu tai, kad jį pavyktų išaiškinti. O kalbėti su juo neketinu. Spėju, kad taip buvo išreikštos emocijos. Tačiau ribos jau yra peržengtos“, – akcentavo J.Simonavičiūtė.

A.Breiviku irgi niekas netikėjo

Savivaldybės administracijos vadovė tikino, kad visuomet su nerimu laukia per pilnatį padidėjančio interesantų srauto.

„Juk ir Norvegijoje niekas nesitikėjo, kad Andersas Breivikas įvykdys žmogžudystes, o vėliau visi buvo sukrėsti. Ir čia niekada negali žinoti, kas gali įvykti, kai atsidaro durys ir į kabinetą įeina augalotas vyriškis paklaikusiomis akimis. Niekada negali žinoti, ko gali sulaukti, žmogus gali ir ginklą atsinešti“, – svarstė J.Simonavičiūtė.

Policijoje – tyrimų pikas

Pasisakymai internete gali sulaukti sankcijų, jei jie kursto neapykantą rasiniu, lyčių ar seksualinių mažumų adresu, įžeidžia ar apšmeižia konkretų žmogų arba tiesiogiai pagrasinama susidorojimu ar nužudymu.

Pasak Klaipėdos policijos Valdymo organizavimo skyriaus viršininko Arūno Užkuro, šiemet Klaipėdos apskrityje fiksuotas tokių nusikaltimų bumas.

„Dėl nesantaikos kurstymo šiemet pradėta 19 tyrimų, o pernai per visus metus tyrėme 27 nusikalstamas veikas“, – kalbėjo A.Užkuras.

Dėl grasinimo nužudyti ar susidoroti šiemet Klaipėdos apskrityje pradėti 162 ikiteisminiai tyrimai.

„Pernai aiškinomės tik 91 atvejį, o šiemet atlikome kone dvigubai daugiau tyrimų. Tačiau reikia pastebėti, kad statistika aprėpia visus, ne tik interneto erdvėje paskleistus grasinimus. Tai gali būti ir vyro grasinimas žmonai“, – atkreipė dėmesį pareigūnas.

Šių nusikaltimų augo ir dėl šiemet įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo.

Dėl šmeižto Klaipėdos apskrityje teisybės ieškojo 7 žmonės, kai pernai buvo iškeltos net 23 bylos.

„Šiemet dėl įžeidimo kreipėsi 13 žmonių, o pernai per visus metus – 14. Dažniausiai dėl pasisakymų interneto erdvėje. Žmonės vis dar galvoja, kad jie gali sakyti, ką nori, ir jaučiasi nebaudžiami“, – tikino A.Užkuras.

Tenka ieškoti ir JAV

J.Simonavičiūtės grasintojo ieško Pirmasis policijos komisariatas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį dėl viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo.

Pareigūnai pripažįsta, kad tokie tyrimai nėra lengvi ir anonimiškai internete pyktį liejusiuosius yra sudėtinga surasti.

„Jei interneto ryšio administratorius yra Lietuvoje, procesas vyksta greičiau, tačiau pasitaiko atvejų, kad administratorių reikia ieškoti net Amerikoje. Tokiu atveju reikia kreiptis į užsienio šalį dėl teisinės pagalbos. Tai nėra pigus procesas“, – aiškino Klaipėdos pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Vilija Sukauskienė.

„Retą įtariamąjį dėl tokių veiklų galime nustatyti per mėnesį. Juk dabar jaunimas internete naršo net mobiliaisiais telefonais, o kaltininkus, turinčius išankstinio mokėjimo korteles, yra sunkiau nustatyti“, – pasakojo V.Sukauskienė.

Pareigūnė pastebėjo, kad ne kiekvienas įžeistas, apšmeižtas ar grasinimą išgirdęs žmogus kreipiasi su pareiškimu.

„Dėl grasinimo susidoroti tyrimai pradedami tik gavus pareiškimą, žmogus pats turi išreikšti savo baimę. Grasintojo laukia baudžiamoji atsakomybė, jei pavyktų nustatyti, kad buvo realus pagrindas įvykdyti grasinimą“, – aiškino vyriausioji tyrėja.

Laukia griežtos bausmės

Nors interneto grasintojai retokai atsiduria teismo suole, tačiau, jei prokurorams pavyksta įrodyti, kad nusikaltimas turėjo visuomeninę reikšmę, byla gali būti perduota teismui net ir be pareiškėjo iniciatyvos.

„Buvo tokia byla, kai užgauliojimų susilaukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė ir pats teismas. Mieste gerai žinomas veikėjas atsidūrė teisme“, – prisiminė V.Sukauskienė.

Už grasinimą susidoroti gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nesantaikos kurstymą – net ir trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

„Tačiau kiekvieną pasisakymą, dėl kurio pradedamas tyrimas, analizuoja ekspertai. Juk žmogui atrodo, kad jis tik reiškia savo nuomonę“, – kalbėjo tyrėja.