Kaskart į K. Donelaičio aikštę susirenka vis daugiau žmonių, taip prasmingai pradėti pirmąją metų dieną tampa gilia tradicija, prie kurios šiemet prisijungė keli šimtai klaipėdiečių.
Apsikabinimai, rankų paspaudimai, linkėjimai gerų metų – tokia ir šiemet buvo renginio pradžia. Prie paminklo susirinkę žmonės jautėsi esą bendraminčiai.
Pirmuoju kalbėtoju tapo Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras, būdamas lietuvių literatūros klasiko kolega jis, kaip ir dera šventikui, ragino nepamiršti Dievo, draugiškumo, bendrystės ir atjautos vienas kitam. Kunigo pasveikinimas naujųjų metų proga buvo prasmingas ir šviesus.
Prie mikrofono vienas po kito ėjo garbūs klaipėdiečiai, eiles skaitė ir Vytauto Didžiojo gimnazijos, anksčiau vadintos K. Donelaičio vardu, gimnazistai.
Daugelis minėjo išskirtinius literatūros pradininko ir klasiko asmenybės bei kūrybos bruožus. Politikai dalijo pažadus, žmogus iš liaudies paprašė miesto vadovus tamsiuoju paros metu apšviesti skverą ir paminklą. Ne kartą kalbėtojai užsiminė apie tai, kad galbūt pagaliau šiemet prasidės skvero tvarkymo darbai, kalbėta apie senų medžių keliamą paminklui grėsmę.
Skambėjo uostamiesčio poečių kūryba, profesorė Dalia Kiseliūnaitė deklamavo mažai kam žinomas „Metų“ eilutes.
Ne kalbos buvo svarbiausia, daugelis džiaugėsi toje pačioje vietoje ta pačia proga sutikęs senus bičiulius, sulaukusius 2020-ųjų.
Šį kartą prie K.Donelaičio paminklo jo kūrybai neabejingi klaipėdiečiai rinkosi 30-tą kartą.
Šios idėjos sumanytojai klaipėdiečiai Bernardas Aleknavičius ir Romualdas Ignas Bloškys (1936 – 2013 m.).
Pirmą kartą į susitikimą atėjo vos 17 žmonių.
Naujausi komentarai