Lietuvą netrukus sups atominių jėgainių žiedas. Branduolinės energetikos lobistai atkakliai įrodinėja, kad šios elektrinės saugios. Tačiau faktai kol kas byloja priešingai. O mokslininkų modeliuojamos avarijos tik patvirtina, jog nelaimės atveju Lietuva taptų negyvenama dykra.

Perkūnas iš giedro dangaus

Tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Ramią nevėjuotą dieną 2011 m. liepos 17-ąją, statant antrąją Leningrado atominę elektrinę (LAE-2) netoli Sankt Peterburgo esančio Sosnovyj Boro miesto, per pietų pertrauką staiga nuvirto beveik 1,2 tūkst. tonų metalo konstrukcija.

Rusijos valstybinės techninės priežiūros specialistai, įmonei SMK-JUG, kuri pagamino armatūrą, atėmė licenciją. Išaiškinta, kad metalo konstrukcijos buvo nesertifikuotos.

Bendrovei „GMZ-Chimmaš“, kuri parūpino armatūrą, skirta 30 tūkst. rublių (apie 3 tūkst. litų) bauda. Išvadose rašoma, kad konstrukcija nugriuvo dėl nepakankamos statytojų kvalifikacijos, menkų personalo žinių, kokios valstybinės technologinės normos, privalomos tokioms konstrukcijoms.

2012 m. spalio 26 d. portalas news2.ru pranešė, jog nepriklausomi Vyriausiosios A.Vojenkovo geofizikos observatorijos ekspertai konstatavo, kad statomos Leningrado AE-2 projektas – nesaugus.

Tie patys projektuotojai ir rangovai, t.y. koncernas „Rosatom“, stato Kaliningrado, taip pat ir Astravo AE.

Sugedo reaktorius

Netoli naujai statomos Leningrado AE-2 stovi pirmoji jėgainė, veikianti jau daugiau nei 40 metų. Klaipėdoje viešėjęs branduolinės fizikos ekspertas Andrejus Ožarovskis patvirtino, kad ten irgi yra nesklandumų.

„Pas mus Leningrado atominėje elektrinėje yra 4 Černobylio tipo reaktoriai, vienas jų sugedo. Pernai išsikreipė 11 m aukščio grafito blokai, jie skilo ir subyrėjo“, – pasakojo A.Ožarovskis.

Teigiama, kad dėl to reaktoriaus neišjungė. Oficialiai šitas energetinis blokas eksploatuojamas, bet elektros energijos negamina. Kad jis sprogs, grėsmės esą nėra. Be sugedusiojo, yra dar trys blokai.

Baltarusiai skuba statyti

Kol Lietuvoje piliečiai referendumu patvirtino, jog yra prieš naujosios AE statybą, o aukščiausioji šalies valdžia bando atgaivinti šį projektą, Baltarusijoje branduolinei jėgainei jau išlieti pamatai.

Apie tai, kad planuojama statyti Baltarusijos AE Lietuvos pasienyje, pirmą kartą prabilta 2006 m. Tada Aleksandras Lukašenka esą prasitaręs, kad „be atominės jėgainės vakaruose šalis nepragyvens“.

Jokio referendumo, kaip Lietuvoje, Baltarusijoje nebuvo. Bet speciali komisija skatino per 10 m. apsispręsti, ar toks objektas šaliai tikrai reikalingas ir ar jis apsimokės.

Tačiau, nelaukęs 10 metų, prezidentas A.Lukašenka pareiškė, kad AE Baltarusijai būtina ir ją reikia kuo skubiau statyti.

Baltarusijos AE nuo Vilniaus bus mažiau nei 50 km, nuo Lietuvos sienos – maždaug 15 km.

Kas pažeidžia Orhuso konvenciją?

Statybai parinkta žemės ūkio teritorija, kur aplinkui nėra jokios pramonės. Aktyvistai ne kartą klausė, kas bus tos gaminamos elektros energijos vartotojas.

Pats artimiausias energijos vartotojas – Vilnius, nes Gardinas yra už 300 km, Minskas – už 150 km nuo elektrinės.

Vis dėlto buvo nuspręsta, kad, statydama elektrinę, Baltarusija pažeidė Orhuso konvenciją, pagal kurią pavojingi objektai neturi būti statomi kitos šalies pasienyje, jei tai nesaugu kitai valstybei.

Tada Baltarusija prikišo dvigubus standartus. Esą mes statome savo elektrinę Lietuvos pasienyje, o Lietuva savąją ketina statyti vos už 2 km nuo Baltarusijos.

Pirma statybos, paskui sutartis

Žalieji baltarusių aktyvistai tikina, jog Baltarusijos jėgainė pavojinga jau vien dėl to, kad nėra viešumo. Viskas esą po septyniais užraktais, gyventojams nesuteikiama jokia informacija.

Po to, kai Rusija tai statybai skyrė pinigus, kreditavimo sutartį šalys pasirašė 2011 m., o generalinė sutartis pasirašyta pernai vasarą. Tačiau dar prieš sutarties pasirašymą, neparengus projektinių dokumentų, prasidėjo I energetinio bloko reaktoriaus pastato statybos.

„Tai labai rimti dalykai, jų negalima pradėti be techninių dokumentų patvirtinimo. Tačiau pamatus pradėjo kasti, nes A.Lukašenka pasakė, kad reikia tai daryti kuo greičiau“, – pasakojo prieš atominę energetiką pasisakanti aktyvistė Tatjana Novikova.

2012 m. rugpjūtį vietą, kur bus I energetinio bloko reaktoriaus pamatai, ėmė betonuoti. O pirmąją elektrinės projektinę dokumentaciją parengė tik 2012 m. gruodžio 17 d.

Statytojai esą aiškina, jog tai ne pamatas, o drenažo pagrindas, kad vanduo neužtvindytų duobės.

„Kaip jie nusprendė, kur kasti tuos pamatus, neturėdami projektinės dokumentacijos, mums – mįslė“, – neslėpė T.Novikova.

Teigiama, kad sovietmečiu buvo ketinimai Baltarusijoje statyti AE. Tada mokslininkai ištyrė tris galimas vietas – netoli Minsko ir dar dvi aikšteles kitur, tačiau Astravo teritorijos, kur dabar statoma AE, esą niekas niekada netyrinėjo.

Neabejojama, jog ši vieta parinkta remiantis politiniais motyvais.

Kaliningrado apskrityje taip pat kyla jėgainė, tačiau kitaip nei Baltarusijoje. Ten nėra stipraus antiatominio visuomeninio judėjimo. Informacija, verčianti susimąstyti: pagal galingumą naujoji AE regionui nereikalinga.

Branduolinis sąvartynas prie Baltijos

Dar viena „parako statinė“ turėtų atsirasti prie pat Baltijos jūros.

Kompanija „Rosatom“ parengė projektą, pagal kurį 1 km atstumu nuo pakrantės prie Leningrado AE, netoli miesto Sosnovyj Bor, turėtų būti įrengta branduolinių atliekų saugykla, talpinsianti 240 tūkst. t vidutinio ir žemo radioaktyvumo atliekų.

Jos bus saugomos statinėse arba konteineriuose. Saugyklą ketinama statyti metro principu. Projektas daugeliui mokslininkų atrodo pavojingas.

Visų pirma nėra jokių garantijų, kad tas tunelis nesugrius. Nes gruntą sudaro molis su smėlio priemaišomis. Tai reiškia, kad kilometrinis požeminis tunelis gali neatlaikyti. Jis gali būti paplautas.

Saugyklą ketinama įrengti vos už 1 km nuo Baltijos kranto, 50 m gylyje.

Tikimasi per 10 metų ją užpildyti branduolinėmis atliekomis, po to užpilti moliu ir palikti. Ketinama įrengti 4 tokias saugyklas.

„Objekto operatorė – bendrovė “Rosrao„ yra korporacijos “Rosatom„ antrinė įmonė – oficialiai pareiškė, kad objektas gali būti pavojingas kitoms Baltijos jūros valstybėms“, – tvirtino A.Ožarovskis.

„Rosrao“ esą savanoriškai pasirengę paisyti ES konvencijų ir pasidalyti informacija dėl būsimos saugyklos.

Tačiau kaimyninės šalys, tarp jų ir Lietuva, tuo kol kas nesidomi.

Keičiasi Rusijos požiūris

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Seimo narys Linas Balsys pabrėžė, kad Rusijoje didžiulė problema yra ne tik milžiniškas kiekis atliekų nuo branduolinio kuro, bet ir nuo urano kasybos pramonės.

Teigiama, kad Rusija šiuo metu neturi jokių saugyklų, kurios atitiktų tarptautinius reikalavimus. Viskas kol kas sandėliuojama chemijos kombinatuose arba atominėse elektrinėse.

Tačiau prieš keletą metų Rusija pasirašė keletą tarptautinių konvencijų, pagal kurias turi garantuoti radioaktyvių atliekų saugumą.

„Aišku, kad tos saugyklos ne iš karto bus geros, tačiau bent tarptautiniu mastu Rusija šioje srityje kontroliuojama, ir tai yra gerai“, – įsitikinęs parlamentaras L.Balsys.

Testas Lietuvos valdžiai

AE priešininkas L.Balsys, mano, kad Baltijos jūros regione jėgainių yra per daug.

Lietuvos vadovams esą labai trūksta valstybinio ir vyriausybinio požiūrio dėl atominės energetikos.

L.Balsio teigimu, visas pasaulis pereina prie žaliosios energetikos ir žaliosios ekonomikos.

„Ekspertai mano, kad žalioji ekonomika gali būti kurianti vertę, efektyvi ir pelninga, tai ne vien turtingų šalių prabangos žaisliukas. Lietuva turi visas galimybes tuo keliu eiti“, – įsitikinęs L.Balsys.

Kai buvusi Vyriausybė ketino įgyvendinti savo atominį projektą, mes esą neturėjome jokios moralinės teisės spausti kaimynus, kad jie savųjų nestatytų.

„Bet dabar, kai įvyko referendumas, manau, Vyriausybė turės drąsos gerbti žmonių valią. Tada mes galėsime išdidžiai kalbėti, kad atominių elektrinių šiame regione iš viso neturi būti“, – tvirtino L.Balsys.