Išryškėjo dronų vertė

Apie dronų svarbą plačiau sužinojome iš Ukrainoje vykstančio karo pranešimų.

Dronų įtaka šiame kare didžiulė. Jie svarbūs ne tik dėl to, kad gali nešti ir numesti sprogmenis, naikinančius tankus ar lėktuvus.

Bepiločiai orlaiviai gali įskristi į didelius miestus, sprogdinimais sukelti baimę. Jie gali sunaikinti ir strategiškai svarbius karo objektus.

Dronai šiame kare turi ypač didelę žvalgybinę reikšmę. Jie šį karą pavertė naujos taktikos karu, kai neįmanoma kovoti didelėmis grupėmis, nes bet kokias didesnes priešo pajėgas dronai greitai pastebi.

Svarbiausia, kad dronai yra santykinai pigūs, ko gero, pats efektyviausias ginklas vertinant pagal kainos ir galimo sukelti nuostolio santykį.

Analizuoja laivų dūmus

Keičiamas požiūris į dronus ir civiliniame gyvenime miestuose, o ypač uostuose ir jūrose.

Iki karo Ukrainoje būdavo žinių iš įvairių uostų apie dronų panaudojimo atvejus. Dronai dažniausiai būdavo naudojami stebėti, ar iš laivų į jūrą neišpilamos kokios nors atliekos.

Kai Baltijos ir kitose jūrose pradėti griežtinti reikalavimai dėl sieros junginių iš sudegusio laivų kuro, dronai pradėti naudoti ir kaip laivų dūmų analizatoriai.

Buvo skelbiama, kad dronai bus naudojami ir detalėms į jūroje sugedusius laivus pristatyti. Apie šią funkciją kol kas beveik nėra žinių. Gabenti dronais detales į laivus gali būti ir nepatogu. Pristatyti detalę į laivą gali tekti ilgais atstumais, o tai daryti bepiločiais skraidančiais aparatais nėra paprasta. Gali būti sudėtinga ir saugi mažų orlaivių priėmimo į laivus schema.

Dronai turėtų ne tik įprastas vaizdo kameras, bet ir termines, leidžiančias stebėti laivus ir naktį.

Kol kas tiek jūrose, tiek sausumoje dronai naudojami kaip aparatai, kurie sugrįžta į tą pačią vietą, iš kurios pakilo.

Dronai Klaipėdos uoste

Apie dronų naudojimą kai kurioms Klaipėdos uosto funkcijoms atlikti buvo prabilusi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybė.

Šių metų vasarą pasirodė informacija, kad Klaipėdos uoste buvo bandomas nepilotuojamas laivas „Endurance“, kuris gabena įrenginį, skirtą jūrų tyrimams.

Tokie įrenginiai pasauliniu mastu nėra kokia nors didelė naujovė. Įvairūs autonominiai vandenynų tyrimų įrenginiai nuolat kursuoja po mūsų planetos vandenų platybes. Jie renka įvairius duomenis ir siunčia mokslininkams, tiriantiems vandenynuose dėl klimato kaitos vykstančius pokyčius.

Informaciją apie tai, kad bepiločiai orlaiviai kasdien skraido Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje, prieš kelis mėnesius buvo išplatinęs Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Dronus buvo pristačiusi Europos jūrų saugumo agentūra. Klaipėdos uosto ir Baltijos jūros stebėjimas iš oro buvo vykdomas šiemet balandžio–liepos mėnesiais.

Kol kas neaišku, ar kas nors panašaus bus 2024 m. Jei ir bus, stebėjimas greičiausiai vyks vasarą, nes įvairiems dronų bandymams ir tyrimams šis laikas yra pats patogiausias.

Sunku prognozuoti, kiek efektyviai, o svarbiausia saugiai bepiločiai orlaiviai dirbtų žiemą arba rudenį, kai dažnai būna vėjuotas ir nepalankus oras.

Dronai yra lengvi, todėl net ir palyginti nedidelis vėjas jiems gali būti didelis priešas. Didžiausias mažų nepilotuojamų ir lengvų orlaivių minusas yra tai, kad jie negali skraidyti esant didesniam vėjui. Valstybės tarnybos šiuo metu siekia įsigyti dronus, kurie skraidytų bent jau esant iki 12 metrų per sekundę vėjo greičiui.

Dronai stebės žvejus

Šiomis dienomis pasirodė žinia, kad Klaipėdos mieste dronais bus stebimas eismas ir spūstys. Pagal dronų surinktą medžiagą planuojama daryti eismo pokyčius pagrindinėse Klaipėdos miesto gatvėse ir sankryžose.

Būtų tiesiog stebuklas, jei neplatinant gatvių, nestatant viadukų, o tik įgyvendinant kosmetines priemones pagal iš dronų gautą informaciją Klaipėdos mieste neliktų spūsčių.

Paskelbta, kad bepiločius orlaivius arba dronus su specialia įranga planuoja įsigyti ir Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos.

Planuojama įsigyti du bepiločius dronus, kurie su pilna komplektacija ir baterija svertų iki 6,5 kilogramo. Jų funkcija būtų stebėti jūroje žvejojančių žvejų laivus. Įrenginiai turėtų ne tik įprastas vaizdo kameras, bet ir termines, leidžiančias stebėti laivus ir naktį.

Gali būti, kad Žuvininkystės tarnybos įsigytų dronų funkcijos gali būti ir išplėstos. Ši tarnyba kartu su aplinkosaugininkais, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Karinėmis jūrų pajėgomis ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiemet dalyvavo bendrame orlaivio naudojimo projekte stebint Klaipėdos uostą ir Baltijos jūrą. Tai leidžia manyti, kad Žuvininkystės tarnyba įsigytų orlaivių užfiksuota pažeidimų informacija dalintųsi ir su kitomis valstybės tarnybomis.