Lietuvos piliečiai valdyti šalį dar penkerius metus patikėjo dabartinei Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ji, išankstiniais duomenimis, laimėjo vakar vykusį Lietuvos prezidento rinkimų antrąjį turą, nors kitas kandidatas – Zigmantas Balčytis taip pat sulaukė didelio palaikymo.

Laimėjo ir Šilutėje

Į Vyriausiąją rinkimų apylinkę vakar apie 21 val. ėmus plaukti pirmiesiems balsavimo rezultatams, D.Grybauskaitė iškart išsiveržė į priekį.

Pavyzdžiui, suskaičiavus balsus 856-iose šalies rinkimų apylinkėse, kurių rinkėjai sudaro 18,88 proc. visų balso teisę turinčių piliečių, paaiškėjo, kad už D.Grybauskaitę balsavo 54,84 proc. į rinkimus atėjusių žmonių, o už Z.Balčytį – 43,39 proc. Lietuvoje yra 2004 rinkimų apylinkės.

Naujiems duomenims vis plaukiant į Vyriausiąją rinkimų komisiją, balsų už kandidatus išraiška procentais keitėsi – pamažu didėjo D.Grybauskaitės atotrūkis.

Kai buvo suskaičiuoti balsai 1720-yje rinkimų apylinkių, jau niekas neabejojo, kad pergalę šiuose rinkimuose švenčia ir Lietuvą antrą kadenciją valdys D.Grybauskaitė. Už ją balsavo 56,58 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių, o už Z.Balčytį – 41,45 proc.

Pastarasis kandidatas ypač didelio palaikymo sulaukė Visagino savivaldybėje. Čia už jį balsavo 83,63 proc. prie balsadėžių atėjusių rinkėjų, o D.Grybauskaitę palaikė vos 14,64 proc.

Tačiau Šilutės rajone, kuris yra gimtasis Z.Balčyčio kraštas, rinkėjai palankesni buvo dabartinei šalies vadovei.

Suskaičiavus balsus visose 2004-iose rinkimų apylinkėse, tapo aišku, jog už D.Grybauskaitę balsavo 57,87 proc. savo nuomonę pareiškusių rinkėjų, o už Z.Balčytį - 40,14 proc.

Antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture ir rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjai prie balsadėžių ėjo kiek pasyviau nei prieš dvi savaites, kai vyko pirmasis Lietuvos prezidento rinkimų turas.

Vakar iki 19 val. balsavo 37,11 proc. rinkėjų, dar 6,58 proc. piliečių savo valią yra pareiškę iš anksto.

Rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 536 tūkst. 215 rinkėjų.

Intriga – rinkimai į Briuselį

Klaipėdiečiai ir pirmajame, ir antrajame rinkimų ture iš pradžių turėjo kiek kitokią nuomonę. Kai tapo žinomi balsavimo rezultatai iš pirmosios rinkimų apylinkės, jais galėjo džiaugtis Z.Balčytis ir jo šalininkai.

Jūreivių rinkimų apylinkės rinkėjai savo simpatijas skyrė būtent šiam kandidatui. Už jį balsavo 61,36 proc. šioje apylinkėje nuomonę pareiškusių rinkėjų, o už D.Grybauskaitę – 30,37 proc.

Tačiau kai buvo pradėti skaičiuoti kitose uostamiesčio rinkimų apylinkėse rinkėjų atiduoti balsai, D.Grybauskaitė šovė į priekį, už savęs palikdama Z.Balčytį. Kai kuriose rinkimų apylinkėse už dabartinę šalies vadovę balsavo ir apie 70 proc. prie balsadėžių atėjusių rinkėjų.

"Prezidento rinkimuose ir taip viskas aišku. Neabejojame, kad laimės D.Grybauskaitė. Intriga yra tik tai, kas pateks į Europos Parlamentą", – vakar kone vieningai tvirtino Klaipėdos rinkimų apylinkėse kalbinti klaipėdiečiai.

Suskaičiavus balsus 55-iose iš 55 Klaipėdos rinkimų apylinkių, paaiškėjo, jog dabartinę šalies vadovę palaikė 56,47 proc. balsavusių klaipėdiečių, o Z.Balčytį – 41,23 proc.

Erzino žinutės

"Klaipėda per rinkimus iš kitų miestų išsiskiria tvarkingumu, rimtimi ir tuo, kad čia beveik nebūna pažeidimų", – konstatavo Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius, pasidžiaugęs, jog ir sekmadienį neužfiksuota jokių rimtų pažeidimų.

Jam tik skambino keli nepatenkinti rinkėjai, kurie pranešė, kad į mobiliuosius telefonus tiek šeštadienį, tiek vakar gavo trumpąsias žinutes, kuriomis raginta balsuoti už kandidatą į Lietuvos prezidentus Z. Balčytį. Agitacija tuo metu jau buvo draudžiama.

"Tiems žmonėms patarėme kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nes jiems niekas negali siuntinėti reklaminių ar agitacinių žinučių, jei neturi gavėjo sutikimo", – aiškino V.Greičius.

Žmonės taip pat piktinosi, jog ir šeštadienį, ir sekmadienį mieste dar buvo gausu politinės reklamos.

"Ji žmones erzina, nors jokio įstatymo pažeidimo nėra. Aiškiai pasakyta, kad sunkiai išmontuojama politinė reklama gali būti ir tada, kai politinė reklama yra draudžiama. Lauko stendai, autobusų stotelių stendai ir yra ta sunkiai išmontuojama reklama. Įstatymų leidėjai turėtų pagalvoti, kaip patobulinti teisės aktus, kad žmonėms prieš rinkimus nekiltų neigiamų jausmų", – dėstė V.Greičius.

Po repeticijos – geriau

Antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture kur kas sklandžiau sekėsi balsuoti ir tiems, kurie atėjo ne į savo rinkimų apylinkę.

Per šiuos rinkimus taikoma naujovė – balsuoti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, reikia turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pirmajame rinkimų ture dėl šios naujovės kilo nemažai nesusipratimų, o antrajame jų pavyko išvengti.

"Pirmasis turas buvo savotiška repeticija, todėl antrajame jau sekėsi geriau. Jei nesuveikdavo elektroninė sistema, tai apylinkės, į kurią žmogus atėjo balsuoti, atstovas paskambindavo į apylinkę, kurios sąrašuose tas rinkėjas yra, ir taip sužinodavo, ar jis dar nebalsavęs", – teigė V.Greičius.

Tačiau daugumai rinkėjų, kurie balsuoti užsuko ne į savo rinkimų apylinkę, reikėdavo palaukti 10–15 minučių, kol buvo patikrinama, ar jie tikrai dar niekur nebalsavę.

"Nepaisant to, kad reikia palaukti tas keliolika minučių, tokia naujovė vis tiek yra gerai. Mes su šeima turėtume balsuoti Kaune, tikrai nespėtume grįžti iki rinkimų pabaigos, todėl pasinaudojome proga balsuoti Klaipėdoje", – pasakojo Kuršių rinkimų apylinkėje sutikti kauniečiai.

V.Greičius svarstė, jog naujovė galbūt ir turėjo šiokios tokios įtakos rinkėjų aktyvumui, nes balsuoti išties tapo paprasčiau, kai galima užsukti į bet kurią apylinkę.

"Tačiau lemiamas faktorius yra tai, kad vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Jei būtų vykę tik rinkimai į Europos Parlamentą, tokio rinkėjų atvykimo nebūtume sulaukę. Patys žmonės viešai pripažino, kad į rinkimus ėjo balsuoti už vieną iš kandidatų į prezidento postą, o ne rinkti atstovų į Europos Parlamentą", – tvirtino V.Greičius.

Kandidatas – ir meras

Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija ėmė skelbti tik po vidurnakčio, nes tada baigėsi balsavimas Italijoje. Numatyta, kad visos ES šalys rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus gali skelbti tik tada, kai balsavimas baigiamas paskutinėje valstybėje, kurioje vyksta tokie rinkimai.

Rinkėjai Lietuvoje išrinko 11 šalies atstovų į Europos Parlamentą. Tarp 215 kandidatų, kurie dalyvavo rinkimuose, buvo ir keliolika klaipėdiečių. Rinkimuose varžėsi devynios partijos ir viena koalicija, sudaryta iš dviejų politinių organizacijų.

Daugiausia klaipėdiečių į rinkimų sąrašą priėmė Liberalų sąjūdis bei Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija. Jų sąrašuose – po penkis uostamiesčio politikus.

Liberalų sąjūdžio rinkimų sąraše ketvirtuoju numeriu buvo įrašytas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, penktuoju – Seimo narys Eugenijus Gentvilas, šeštuoju – europarlamentarų padėjėja dirbusi politikė Jurgita Choromanskytė, dvyliktuoju – Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas, tryliktuoju – Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Bene daugiausia šansų iš Klaipėdos patekti į Europos Parlamentą prieš rinkimus turėjo Seimo narė Irina Rozova. Ji Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos rinkimų sąraše buvo antra.

Šios koalicijos sąraše taip pat buvo Klaipėdos miesto tarybos nariai Vladimiras Vlasovas ir Julija Pliutienė, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas, Rusų aljanso lyderė Tamara Lochankina.

Po vieną klaipėdietį politiką savo rinkimų sąraše turėjo penkios partijos. Konservatoriai Seimo narei Agnei Bilotaitei patikėjo penktąją vietą rinkimų sąraše. Tokią pat poziciją prieš rinkimus savo partijos sąraše turėjo ir Artūras Razbadauskas, Klaipėdos miesto tarybos narys, priklausantis partijai "Tvarka ir teisingumas".

Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąraše klaipėdietė Seimo narė Irena Šiaulienė buvo devinta. Darbo partijos rinkimų sąraše klaipėdietis parlamentaras Raimundas Paliukas buvo dešimtas, Liberalų ir centro sąjunga klaipėdiečiui Aivarui Vasyliui skyrė 19-ąją sąrašo vietą.

Ar kuriems nors klaipėdiečiams rinkėjai patikėjo atstovauti Lietuvai Europos Parlamente, dienraštyje "Klaipėda" skaitykite antradienį, gegužės 27 dieną.

Rinkėjų aktyvumas Klaipėdoje

Sekmadienį iki 10 val. – 7,52 proc.
Sekmadienį iki 14 val. – 24,77 proc.
Sekmadienį iki 19 val. – 39 proc.
Iš anksto, namuose ir spec. paštuose – 3,65 proc.

Lietuvos prezidento rinkimų I turo rezultatai

Dalia Grybauskaitė 45,92 proc.*
Zigmantas Balčytis 13,62 proc.
Artūras Paulauskas 12,01 proc.
Naglis Puteikis 9,32 proc.
Valdemaras Tomaševskis 8,22 proc.
Artūras Zuokas 5,22 proc.
Bronis Ropė 4,14 proc.
*nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.