Klaipėdoje ketinama įamžinti Lietuvos jūreivystei nusipelniusius žmones - svarstoma galimybė tam skirti alėją, parką, specialią aikštelę.

„Reikėtų pasižiūrėti ir išplėsti Klaipėdos miestui ir Lietuvos valstybei nusipelniusių žmonių sąrašą, turiu omenyje iš jūreivystės, laivybos ir susietų su laivyba žmonių“, - LRT radijui sakė Klaipėdos miesto jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža.

Pasak jo, ši idėja kol kas dar yra tik pradinėje svarstymo stadijoje, taip pat nėra apsispręsta, kokiu būdų reikėtų įamžinti šiuos asmenis.

„Prašome tiek jūrinės visuomenės, tiek Klaipėdos žmonių pasiūlyti kaip tą būtų galima padaryti - ar tai būtų parkas, ar alėja, ar krantinėje atminimo lentos su duomenimis apie tuos nusipelniusius, įžymius žmones. Užsienyje teko matyti įvarių įamžinimo būdų“, - tvirtino P.Bekėža.

Jo teigimu, galima svarstyti ir apie Klaipėdos gatvių pavadinimų keitimą, alėją nuo Smiltynės perkėlos iki Lietuvos jūrų muziejaus.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainius Elerto, šalies jūreivystei nusipelniusius žmonių sąrašas jau yra sudarinėjamas.

„Pavardžių yra labai įvairių ir daug. Klaipėda yra sudėtingas miestas, kaip ir tas mūsų jūrinis paveldas. Yra asmenybių, kurios nusipelnė Lietuvos valstybei, yra asmenybių, kurios nusipelnė pačiai Klaipėdai, ma ir žinoma yra asmenybių, kurios išeina už Klaipėdos ir Lietuvos ribų, yra plačiau žinomos, tik pas mus ganėtinai pamirštos“, - LRT radijui sakė D.Elertas.

Jo teigimu, sąrašas apima laikotarpį nuo 18 amžiaus. Jame yra inžinierius Johanas Samuelis Lilientalis, kurio dėka Klaipėdoje atsirado pirmasis švyturys, uosto molai, buvo atlikti pirmieji Kuršių nerijos kopų sutvirtinimo darbai, 15 uostų, įskaitant ir Klaipėdos, planus parengęs Fridrichas Liudvikas Hagenas, kurio vardu yra pavadinta kopa Smiltynėje, Šventosios ir Klaipėdos uostų statytojas inžinierius Jonas Šimoliūnas, kiti asmenys.