Klaipėdiečių šeima liko be žado sužinojusi, jog prieš aštuonerius metus pirktame bute įsikūrę ne tik jie, bet ir įnamiai – dvi individualios įmonės. Tokia netikėta žinia išgąsdino žmones, nes jie bijo, kad dėl verslo skolų gali būti iškraustyti į gatvę.

Pranešė policininkai

Klaipėdiečių Grybinų šeimai šoką įvarė užvakar anksti rytą į duris pasibeldę policijos pareigūnai. Jie pranešė, jog ieško Anatolijaus Bogačiovo.

„Paklausus, kodėl jo ieško mūsų bute, išgirdau atsakymą, kad čia yra jo individualios įmonės buveinė. Net nustėrau, nes niekada nežinojau, jog mūsų būste registruota kažkokia firma. Ištiko šokas, tad pareigūnų net nepasiteiravau, kodėl jie to vyro ieško“, – vis dar susikrimtusi pasakojo Aušra Grybinienė.

Jos vyrui pareigūnai paaiškino, kad A.Bogačiovo ieškoma dėl kažkokio atliekamo tyrimo, kuriame jis yra nukentėjusysis.

Norėjo tik nuraminti?

„Kaip yra iš tikrųjų, mes net nežinome. Gal policininkai taip pasakė tik norėdami mus nuraminti. Be to, jie patarė kuo greičiau uždaryti mūsų bute registruotą įmonę, nes galime turėti nemalonumų. O kaip ją uždaryti, jei ji ne mūsų?“ – klausė į nepavydėtiną situaciją patekusi klaipėdietė.

Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Albinas Misevičius teigė, jog pareigūnai Grybinų bute apsilankė, mat buvo gautas Klaipėdos rajono pareigūnų prašymas patikrinti, ar šiame būste nėra įsikūręs A.Bogačiovas.

Kodėl jo ieškoma, pašnekovas negalėjo pasakyti.

Bijo antstolių

Šis vyriškis ir Grybinų šeima yra susijusi tik tuo, kad klaipėdiečiai prieš aštuonerius metus iš jo tėvų nusipirko butą, kuriame gyvena.

Kai buvo sudarinėjamas sandoris, niekas nė žodžiu neužsiminė, nė vienoje pažymoje nebuvo įrašyta, kad bute registruota individuali įmonė.

Po susitikimo su policija Grybinai nuskubėjo į valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą.

Ten iš specialistų šeima sužinojo, kad per tuos metus, kai butas priklauso jiems, jame buvo registruotos net dvi individualios įmonės. Viena likviduota šiais metais, o kita – vis dar veikianti.

„Kaip dirba valstybinės įstaigos, jei mūsų bute įmones gali registruoti kas tik nori? Patikrinau internete. Tikrai A.Bogačiovo individualios įmonės adresas nurodytas mūsų bute. Gal verslininkas yra prisidirbęs skolų, ir mes jau galime laukti antstolių? Registrų centro darbuotojai tik paaiškino, kad negalėsime parduoti buto, kol neuždarysime įmonės“, – pyko A.Grybinienė.

Pažymoje – nė žodžio

Klaipėdietei nuostabą kelia ir tai, kad ji į Registrų centrą dėl pažymos apie savo šeimos turtą kreipėsi prieš pusantrų metų, nes tokį dokumentą reikėjo pristatyti teismui.

Gautoje pažymoje, už kurią teko pakloti keliasdešimt litų, nė žodžiu nebuvo užsiminta apie tai, kad šeimos butas yra dviejų individualių įmonių buveinė.

„Registrų centras kaupia tik duomenis apie fizinių ir juridinių asmenų nuosavybę. Todėl natūralu, kad pažymoje nebuvo informacijos apie įmones, nes butas nėra jų nuosavybė“, – aiškino Registrų centro Klaipėdos filialo direktorius Egidijus Šakalys.

Kalčiausias notaras?

A.Grybinienės vyras Registrų centre paliko prašymą, jog įmonė būtų išregistruota iš jų buto, sumokėjo 18 litų. Darbuotojai dar patarė paduoti į teismą notarą, registravusį įmonę, mat jis esą ir yra atsakingas už nesklandumus.

„Nė viena įmonė negali veikti be buveinės ir direktoriaus. Steigiant įmonę notaro pareiga patikrinti, kur bus jos buveinė, sužiūrėti, kad būtų savininkų sutikimas. Nesiryžčiau vertinti, ar notaras galėjo suklysti. Didesnė tikimybė, jog žmonės tiesiog pamiršo leidę savo bute nurodyti įmonės buveinę. Juk daug laiko praėjo“, – problemos neįžvelgė E.Šakalys.

Neįsivaizduojama situacija

Kitokią versiją turėjo Lietuvos notarų rūmų viceprezidentė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė.

Jos teigimu, šis nesusipratimas galėjo kilti todėl, kad Civilinis kodeksas, įpareigojantis juridinių asmenų steigimo dokumentus patvirtinti notarui, įsigaliojo 2001 metų liepą, o už individualių įmonių steigimo kontrolę notarai tapo atsakingi nuo 2004-ųjų.

„Dabar tokia situacija, apie kurią kalbame, yra neįsivaizduojama. Anksčiau taip galėjo nutikti, nes įmonių steigimo dokumentus kontroliavo savivaldybių darbuotojai, tad gal ne visada kruopščiai viską patikrindavo“, – svarstė pašnekovė.

Ji pabrėžė, jog šiuo metu notarai pasirašyti įmonių steigimo dokumentus gali tik tada, kai patikrina visas aplinkybės apie juridinio asmens buveinę – ar ji nuosava, ar teisėtai nuomojama. Jei buveinė nurodoma šeimos ar kitų fizinių asmenų bute, notarui abu sutuoktiniai turi patvirtinti savo sutikimą.

Išeitis – teismas

Paklausta, kaip turėtų elgtis klaipėdiečiai, netikėtai sužinoję, jog jų butas yra įmonės buveinė, notarė patarė žmonėms susitikti su verslininku ir geranoriškai susitarti, kad jis išregistruotų savo įmonę iš būsto.

„Jei nepavyks susitarti, tada teismas. Aišku, galima dar kartą peržiūrėti dokumentus ir įvertinti, gal yra kitų išeičių“, – rankų nenuleisti patarė D.Lukaševičiūtė-Binkulienė.

Ji skubėjo nuraminti klaipėdiečius, jog antstoliai dėl verslininkų skolų iš buto tikrai neiškeldins, nes buveinė nėra įmonės nuosavybė, o tik adresas korespondencijai gauti. Žmonės taip pat galėtų be problemų parduoti savo butą.

Vienintelė blogybė esą yra ta, jog bute įregistravus ir įmonės buveinę kai kurie mokesčiai gali būti skaičiuojami ne kaip fiziniams, o kaip juridiniams asmenims, tad jie gali išaugti.

„Aišku, visa ši istorija labai nemaloni, tačiau ji išsprendžiama“, – pabrėžė notarė.