Mokslininkai sako, kad Baltijos jūra gana uždara.

„Joje vanduo atsinaujina labai lėtai – tik 3 proc. per metus. Todėl visa Baltijos jūros tarša išlieka ilgam“, – sako KU vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Paulauskienė.

Tarp teršalų gausu naftos produktų, nes laivai varomi dyzelinu, naudojama alyva. Yra naftos terminalų. Teigiama, kad vienu metu Baltijoje plaukia apie 2 tūkst. naftą gabenančių laivų.

„Jei žiūrėtume Klaipėdos uosto akvatoriją – didesnio masto išsiliejimų būną šeši septyni per metus, tačiau yra fiksuojama nedidelių išsiliejimų ir reaguojama – Uosto direkcija turi veikiančią stebėjimo sistemą“, – sako Uosto aplinkos apsaugos koordinatorė Aistė Kubiliūtė.

Dabar išsiliejusi nafta surenkama arba skaidoma chemikalais, bet taip dalis naftos lieka, o chemikalai pragaištingi jūrų gyvūnijai ir augalijai. KU mokslininkai jau pusantrų metų ieško, kaip kovoti su šia bėda.

„Mes ilgai tyrinėjame įvairius gamtinius sorbentus – ir šiaudus, ir durpes, samanas, kankorėžius“, – darbo procesu dalijasi T.Paulauskienė.

Po gausybės bandymų mokslininkai kaip sorbentą pasirinko šiaudus ir juos modifikavo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Modifikuoti sorbentai įmetus į vandenį padeda sugerti tik naftos plėvelę ir labai ilgai plūduriuoja paviršiuje“, – sorbentų specifiką apibūdina T.Paulauskienė.

Ant šiaudų mokslininkai apgyvendino mikroorganizmų, kurie minta nafta. Jų randama priekrantės smėlyje ir jūroje. Mokslininkai tyrinėjo bakterijas ir grybus. Pastarųjų apie 40 skirtingų rūšių. Aštuonios jų puikiai skaidė naftą.

„Grybai paprastai skaido sunkesnes organines medžiagas, jie gali skaidyti ligniną, dėl to jie turi fermentų, kurie gali skaidyti ir naftos produktus. Bakterijos dažnai įsijungia vėliau, kai jau sudėtingesni naftos produktai suskaidomi į smulkesnius ir bakterijos gali misti jais“, – apibūdina procesą KU vyresnioji mokslo darbuotoja Marija Kataržytė.

Laboratorijoje dirbame su mažais kiekiais, o naftos dėmių gali būti didžiuliai kiekiai.

Naujosios technologijos veikimas – ant vandens paskleidžiama naftos, tada paskleidžiamas natūralus sorbentas su mikrogrybais. Po akimirkos jis sugeria beveik visą naftą ir vanduo tampa skaidrus. Tyrimai parodė, kad 1 g šiaudų su mikroorganizmais gali sugerti apie dešimt kartų daugiau teršalų. Kol kas taip eksperimentuojama tik laboratorijoje.

„Labai laukiame etapo, kai galėsime praktiškai išbandyti. Jūroje susidursime su didesniu bangavimu, mes bandome imituoti sąlygas, bet jos vis tiek neatitinka natūralių. Laboratorijoje dirbame su mažais kiekiais, o naftos dėmių gali būti didžiuliai kiekiai“, – sako M.Kataržytė.

Jūroje sorbentus tektų surinkti, kad jie nenukeliautų į paplūdimį. Kiek tokia aplinkai draugiška technologija kainuotų, dar skaičiuojama.

„Ypač verslui arba įmonėms, kurios atsakingos už išvalymą, svarbiausias efektyvumas ir išlaidos. Mes skaičiuojame, žiūrime, kiek viskas kainuoja, artimiausiu metu turėsime ir sąnaudas, kiek tai panašu ar brangiau, palyginti su tradiciniais taikomais metodais“, – apie skaičiuojamas galimas išlaidas kalba M.Kataržytė.

Naująją technologiją viliamasi išbandyti vos sulaukus naftos išsiliejimo jūroje ir uoste. Ji jau patentuota Lietuvoje. Laukiama patvirtinimo iš Europos patentų biuro.