Miestuose ir tankiai namais užstatytose gyvenvietėse vis dažniau apsilanko stirnos. Gamtininkai teigia, kad jos arčiau žmonių traukia ieškodamos maisto. Kita vertus, jos priverstos apibėgti didesnius plotus, kad rastų ką kramtomo. Taip užklysta ir į žmonių kiemus.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas patikino, kad pastaruoju metu vos spėjama reaguoti į pranešimus apie stirnų nuotykius gyvenvietėse. Dažniausiai jos įsipainioja į vielines tvoras ar žūva po automobilių ratais.

Dvi stirnas teko gelbėti iš aukšta tvora aptverto kiemo Palangoje. Įsibėgėjusios nuo miško pusės jos nesunkiai liuoktelėjo į gyvenamąją teritoriją, bet kai reikėjo peršokti tvorą atgal, to padaryti nebesugebėjo. Lyg tyčia namo šeimininkai buvo išvykę į užsienį. Kaimynai su gyvūnų gelbėtojais atvėrė kiemo vartelius ir stirnas išprašė.

Visą savaitgalį palangiškiai po vienu daugiabučio namo balkonu šėrė jauną stirną. Gyvūnas gavo šieno, morkų ir visai nesiveržė į mišką. Pirmadienį gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ specialistai nuvyko apžiūrėti, ar stirnelė sveika.

Kitai stirnai sekmadienį žmonės padėti nespėjo. Ties Lankupiais, ant Minijos ledo, maždaug už 25 m nuo kranto, žmonės stebėjo gulinčią stirną. Ledas toje vietoje buvo toks slidus, kad gyvūnas nesugebėjo atsistoti.

Gyvūnų gelbėtojai iškvietė ugniagesius. Tačiau kol žmonės pasiekė stirną, ji nugaišo. Gelbėtojams teko partempti ją į krantą.

Į „Nuarą“ buvo atvežta pora negyvų gulbių. 14 šių paukščių nuolat gyvena Kuršių mariose ties Rimkais. Pastaruoju metu šaltis užtraukė ledu didesnę dalį vandens, liko tik apie kelis kvadratinius metrus, kur visos ilgakaklės ir glaudžiasi.

Suuodusios lengvą grobį prie jų sėlina lapės. Jos jau sudraskė kelias gulbes. Šių paukščių pagailėjęs vyras reikalauja, kad gyvūnų gelbėtojai išvežtų jas į kitą vietą.

„Tai visiškai nelogiška, kad ir kur nuvežtume, jos sugrįš. Ledo kapoti nereikėtų. Naktį paspaudžia iki 20 laipsnių šalčio, paukščiai jame gali įšalti. Geriau leisti užsitraukti ledui, tada gulbės nuskris į kitą vietą arba tupės ant sniego“, – patarė Klaipėdoje veikiančios gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Ji dar kartą priminė, kad sparnuočių geriau nelesinti batonu, jiems kur kas labiau tinka traiškyti grūdai ar dribsniai.