Vienas svarbiausių šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdomų infrastruktūros projektų naudingas ne tik uostui, siekiančiam ir toliau išlikti konkurencingam, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, kad dėl ekonomijos masto laivai kasmet didėja, taip stengiamasi atpiginti krovinių gabenimo kainą. Todėl uostai turi kiek įmanoma greičiau prisitaikyti prie šių pokyčių, paruošdami savo infrastruktūrą naujiems laivų parametrams.

Tik nuolat gilindamas ir valydamas laivybos kanalą, Klaipėdos uostas gali priimti didžiuosius Baltijos jūra plaukiančius laivus, juos vis daugiau pakrauti, taip padidinant transporto grandinės efektyvumą ir dar labiau užtikrinant laivybos saugumo sąlygas uoste.

Lauks didesnių laivų

„Šiandien atplaukiantys laivai dėl nepakankamo uosto gylio mus pasiekia nevisiškai pakrauti arba jie yra mažesnių gabaritų, nei galėtų būti. Didesnis gylis mums leistų pritraukti įvairesnių krovinius gabenančius laivų: didesnių gabaritų tanklaivių, dujovežių ir kitų didžiųjų laivų, iš kurių surenkamos ir didesnės rinkliavos. Apskaičiuota, kad 1 cm gylio leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 t krovinių. Tai tiesioginė nauda valstybei ir kiekvienam mūsų“, – paaiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Apskaičiuota, kad 1 cm gylio leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 t krovinių.

Pastaraisiais metais Klaipėdos uostas buvo įtrauktas į naujas laivybos linijas, kurios mūsų uostą sujungė su Niujorko, Ekvadoro, Pakistano ir kitų tolimųjų šalių uostais. Lyginant konteinerių krovą šių metų sausio–lapkričio mėnesiais su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet krova augo net 60 proc., o gruodžio antroje pusėje uostas fiksavo naują rekordą – beveik per metus perkrautas 1 mln. TEU konteinerių.

Tik turėdamas reikiamus laivybos kanalo gylio parametrus Klaipėdos uostas galės ir toliau vystyti krovinių konteineriuose perskirstymo centro veiklą.

Algis Latakas/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sieks 17 m

Uosto kanalo gylio veiksnys svarbus ir rengiantis vystyti pietinę Klaipėdos uosto dalį, planuojama suformuoti naują 100 ha teritoriją.

Kad naujai įrengta uosto vieta būtų patraukli potencialiems investuotojams, būtina gilinti kanalą. Tai sudarys sąlygas laivams be apribojimų patekti į Klaipėdos uostą.

Dabar Klaipėdos uosto vidinio laivybos kanalo gylis yra 15 m. Kitais metais jau bus fiksuojamas 15,5 m gylis, o ateityje planuojama uostą pagilinti iki 17 m.

Šiuo metu Klaipėdos uosto kanalus gilina dvi užsienio kompanijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15,5 m darbus atlieka olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“.

Išorinį laivybos kanalą iki 16 m gilina Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N. V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N. V.“.

Bendra šių projektų vertė siekia beveik 100 mln. eurų, įskaitant PVM.

28 mln. eurų šiam projektui skiria ES struktūriniai fondai. Dar 10,2 mln. eurų bus finansuojama iš valstybės biudžeto. Likusią dalį skiria Uosto direkcija.