Pirmadienį, kai komisariate buvo sujudimas dėl bandymo padegti policijos pastatą, iškart po pasitarimo A. Motuzas išskubėjo į Vilnių.

Kalbinamas telefonu jis pasakojo, kad į sostinę vyksta pakviestas vidaus reikalų ministrės. Ji norėjo pasikalbėti prieš antradienį Seime numatytą konferenciją, kurioje ketino dalyvauti politikai bei visuomenininkai.

Pagrindinis rūpestis – pernelyg maži policininkų atlyginimai bei pareigūnų trūkumas.

Mums reikia ne tik tokių, kurie šaudo, gaudo ir reaguoja į iškvietimus, bet ir protų.

„Manau, kad policijos situacija dabar – tragiška, juk apie 25 proc. etatų neužpildyti. Žmonių trūksta, pareigūnai renkasi pensiją ar giminiškas tarnybas, kur darbas yra ramesnis. Įsigaliojus naujajam statutui mes didesnio finansavimo nepajutome, priešingai nei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar pasieniečių. Situacija nėra gera ir ji vis blogėja. Iš tarnybos išeina patyrę tyrėjai. Reikia ieškoti kažkokių sprendimų. Gal sulaukusiems pensinio amžiaus būtų verta skirti valstybės tarnautojo pareigybes, kad jie galėtų dirbti ir nebūdami statutiniais pareigūnais. Mums reikia ne tik tokių, kurie šaudo, gaudo ir reaguoja į iškvietimus, bet ir protų. Nusikaltimai sudėtingėja, juos išaiškinti reikia patirties ir žinių. Su liūdesiu matome, kad išeina būtent tie žmonės, kurie žino, kaip tirti daugiaepizodinius nusikaltimus, tokius, kai gaujų veikla peržengia vienos valstybės teritoriją, vis sudėtingesnius sukčiavimo atvejus“, – konstatavo komisariato vadovas.

Alfonsas Motuzas. Vytauto Petriko nuotr.

Jis neslėpė, kad nuo to priklauso policijos darbo kokybė ir visuomenės saugumas.

A. Motuzas prisiminė neseną metą, kai buvo deklaruojama, jog policininkai gaus didesnius atlyginimus, bet pareigūnai tokio pažado įvykdymo nepajuto. Komisariato viršininko teigimu, nėra gerai, jei ką tik pradėjęs dirbti pareigūnas uždirba vos tūkstantį eurų. Esą už tokią algą nedirba nė prekybos centro apsaugininkai.

„Politikų norime paklausti, kokios policijos Lietuvai reikia. Iš idėjos dirbančių jau beveik nebėra. Šiais laikais jauni žmonės nori gyventi ir auginti vaikus neskursdami. Juk žinome, kokie yra mokesčiai, kokiomis sąlygomis suteikiamos paskolos būstui ir suprantame, kad tokio atlygio už darbą negana. Pažadų daug, o realybė – liūdna“, – kalbėjo A. Motuzas.