Neringos ir Palangos verslininkai viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose ir kitų paslaugų teikimui vis dar ieško darbo jėgos, nes sezonas labiausiai įsibėgėja nuo Joninių. Dalį vietų užpildo į šalį atvykę pabėgėliai iš Ukrainos.
Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp registruotų darbo neturinčių Klaipėdos apskrities gyventojų karo pabėgėliai iš Ukrainos šių metų birželio 1 dieną sudarė beveik 8 proc. Didžiausia dalis – Palangoje.
Išgelbėjo nuo sudėtingos situacijos
„Pabėgėlių srautas gyvina darbo rinką, nes buvo labai sudėtinga situacija, ypač su sezoniniais darbuotojais“, – BNS sakė viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris.
Anot jo, verslo plėtra ir siekis gerinti kokybę atsiremdavo į personalo trūkumą.
„Yra ir kvalifikuotų ukrainiečių visoms grandims, kažkiek problema išsisprendė. Įdomu, ar vieniems metams, ar į perspektyvą. Situacija ne tokia tragiška. Dabar tas laikas, kai renkame ir priimame kasdien“, – teigė K. Šliogeris.
Jo vadovaujamame viešbutyje dirba apie pusšimtis žmonių, jau įdarbinti penki ukrainiečiai, tačiau jų gretos turėtų didėti.
Pasak K. Šliogerio, dvi ukrainietės padavėjos tieks viešbučio svečiams pusryčius, trys moterys dirba virtuvėje, dvi iš jų yra profesionalios virėjos. Viešbutis planuoja įdarbinti ir kambarinę bei kelias pagalbines virtuvės darbuotojas.
Viešbučio vadovo teigimu, surasti dviem-trims mėnesiams darbuotojų, kurie dirbtų kokybiškai, tampa nemenku iššūkiu, tačiau motyvuoti esą turėtų atlyginimas.
„Sezoniniai darbuotojai suvažiuoja padirbti iš visos Lietuvos, iš tolimiausių ir keisčiausių vietovių. Kad ir per trumpą laiką, užsidirba pakankamai didelius pinigus, o savo srities profesionalai savo karjeroje turintys tarpą per kelis mėnesius čia gali uždirbti kiek provincijoje, ko gero, per metus“, – teigė K. Šliogeris.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Įsidarbino viešbučiuose ir restoranuose
Kelis ukrainiečius jau įdarbino pramogas teikiančių bendrovių Palangoje savininkas Dainius Drungilas. Kai kurie jų jau dirba apie pusantro mėnesio.
„Turim ukrainiečių kelis, maitinimo sektoriuje dirba ir prie dviračių nuomos dirba, remonto, batutų parke. Norinčių buvo įsidarbinti ir nepilnamečių, bet tai sudėtinga“, – sakė D. Drungilas.
Pasak jo, įdarbinti sezoninius darbuotojus „visada yra iššūkis, juolab, kad dirbame su jaunimu“.
„Kiek domėjausi, iki gegužės galo mūsų asociacijos viešbučiuose įdarbinta apie šimtas ukrainiečių“, – BNS sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė. Kai kuriuose viešbučiuose įdarbinta po 10-12 ukrainiečių.
Jos teigimu, ukrainiečiai papildė darbo rinką, tačiau „neišsprendė darbo jėgos trūkumo“.
„Nėra pilno noro įsidarbinti iš jų pusės, ne visus tenkina pozicijos, per sunkus darbas atrodo. Kai kurie kelia sparnus, nori grįžti į tėvynę“, – sakė vadovė.
Anot jos, sudėtingiausias laikotarpis darbdaviams yra iki birželio vidurio, kuomet jaunimas dar mokosi ir negali imtis darbo.
Darbas aptarnavimo sektoriuje, pasak I. Valaitienės, nėra lengvas, „reikia ir šypsotis klientui, daug praleisti bėgiojant ant kojų, virtuvėje dirbant anksti keltis“.
„Tai reikalauja kantrybės ir jėgų, nėra paprasta kaip atrodo. Dalis atkrenta, savaitę padirba ir nebenori, galvoja, kad bus lengviau“, – teigė moteris.
Pasak jos, kasmet tarp darbdavių didėja konkurencija, nes visiems reikia padavėjų, virtuvės darbuotojų, barmenų, o naujų kavinių ar barų pagausėja. Vien šiemet, I Valaitienės teigimu, Palangoje atsirado 5-6 naujos aptarnavimo vietos.
Kiek domėjausi, iki gegužės galo mūsų asociacijos viešbučiuose įdarbinta apie šimtas ukrainiečių.
„Dabar pats darbuotojų gaudymo, rinkimo laikas. Mano žiniomis, problema ne tik pas mus. Vilniaus maitinimo įstaigose terasos neatsidaro dėl darbuotojų trūkumo, tai ne tik Palangos problema“, – teigė asociacijos vadovė.
Iššūkis – apgyvendinimas
Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, darbą susirado visi norintys dirbti ukrainiečiai.
„Pas mus ukrainiečių bendruomenė yra apie 170. Visi kurie nori, visi turi darbus – įdarbino „Paslaugos Neringai“, nacionalinis parkas, kitos įstaigos. Verslas pasiūlė tikrai daugiau darbo vietų nei apskritai jų pačių yra – ir padavėjai, ir virėjai, tvarkytojai, parke lankytojų priėmėjai, infocentre“, – vardijo meras.
Anot mero, surinkti sezoninius darbuotojus Neringoje tampa vis sunkiau dėl apgyvendinimo problematikos.
„Patys pajutom su gelbėtojų surinkimu – anksčiau jaunimas su malonumu važiuodavo, čia romantika, gyvendavo bet kokiomis sąlygomis, darbas ant jūros kranto. Šiemet pilnai nesurinkom. Kitais metais turėsim kelti darbo užmokestį”, – sakė D. Jasaitis.
Ukrainiečiai dirba kruopščiai
Merui antrina verslininkas Andrius Emdė, Neringoje vystantis maitinimo bei apgyvendinimo verslą.
„Kiekvienais metais kuo toliau, tuo sunkiau, iš tikrųjų. Dabartinis jaunimas, jei atvirai, į darbą žiūri kitaip nei mes, vyresnioji karta, o ukrainiečiai vyresni, ypač jei indų plovėjo, valytojo darbas, kruopščiau atlieka. Tikrai aš džiaugiuosi, kad mums padeda“, – sakė A. Emdė.
Neringoje A. Emdė nusamdė apie 20 ukrainiečių, kurie gelbsti kavinių virtuvėse, tvarko kambarius. Dirba ir jaunos merginos, ir vyresnės moterys.
Dauguma nusamdytųjų gyvena Neringoje, tačiau yra ir atvykstančiųjų iš Klaipėdos.
„Ir toliau ieškome darbuotojų. Nidoje atidarysime ekologišką, garų autoplovyklą. Esame skelbimus sudėję. Bendraujame ir su Užimtumo tarnyba“, – teigė A. Emdė.
Moka tokią pačią algą
Savininkas pabrėžė, jog darbštūs ukrainiečiai uždirba 1000-1200 eurų per mėnesį, tad „nėra taip, kad būtų išnaudojami ir dirbtų už minimumą“.
Nidos prieplaukos projektų ir personalo vadovė Justina Butvilaitė-Ruzveltė taip pat pabrėžia, kad ukrainiečiai gauna tokią pačią algą, kaip ir lietuviai.
„Ukrainiečiams mokame tą pačią algą, nes ar pabėgęs nuo karo, ar vietinis, pienas čia jam kainuos tiek pat“, – sako vadovė.
Nidos prieplaukoje, kur darbuojasi apie 40 žmonių, šiuo metu dirba 12 ukrainiečių – salės darbuotojais, pagalbininkais virtuvėje, padavėjais. Piko metu, liepą ir rugpjūtį, prieplaukoje personalo gausės iki 70.
J. Butvilaitė-Ruzveltė sako, jog restoranas sezonui darbuotojų pradeda ieškoti jau sausį.
„Žiemą kviečiam susipažinti su aplinka, pagyventi savaitgalį, išbandyti save darbe. Taip pasižiūrime, ar tinka ir jiems, ir mums“, – teigė vadovė.
Jos teigimu, esama tam tikrų pozicijų, į kurias sudėtinga rasti darbuotojų visoje Lietuvoje – tai patyrę virtuvės šefai.
„Turime nemažą dalį darbuotojų, kurie kasmet pas mus važiuoja iš didmiesčių, apgyvendiname ir dirba visą sezoną“, – teigė J. Butvilaitė-Ruzveltė.
Žiemą kviečiam susipažinti su aplinka, pagyventi savaitgalį, išbandyti save darbe.
Kol kas, pasak jos, kurortams koją kiša orai, svečių negausu.
„Niekada nebuvom linkę skųstis ar liūdnai šnekėti, bet žmonių nėra daug. Nežinau, kokia priežastis, bijo, taupo dėl karo finansus, bet sezonas nėra įsibėgėjęs“, – sakė vadovė.
Apstu laisvų vietų
Užimtumo tarnybos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius laisvų darbo vietų Palangos miesto savivaldybėje registruota apie 10 proc. mažiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Šiemet iki gegužės laisvų darbo vietų buvo 1046, o pernai tuo pačiu metu – 1164.
Neringos savivaldybėje laisvų darbo vietų gerokai daugiau registruota šiemet – 338, pernai – 84 laisvos darbo vietos.
Anot Užimtumo tarnybos, Neringos savivaldybėje didesniam registruotų laisvų darbo vietų skaičiui įtakos turėjo kelių įmonių padidėjusi laisvų darbo vietų registracija. Daugiau jų buvo registruojama nuo kovo.
Šiemet Neringos savivaldybėje daugiausiai darbo skelbimų buvo virtuvės darbininkams, pagalbiniams darbininkams, virėjams, padavėjams, ūkvedžiams, indų plovėjams, kambarinėms.
Panašūs pasiūlymai ir Palangoje – virėjams, virtuvės darbininkams, pagalbiniams darbininkams, padavėjams, kambarinėms, pardavėjams, valytojams, indų plovėjams, barmenams padavėjams, viešbučio administratoriams.
Apskritai Užimtumo tarnyboje tarp registruotų darbo neturinčių Klaipėdos apskrities gyventojų karo pabėgėliai iš Ukrainos šių metų birželio 1 dieną sudarė beveik 8 proc. Didžiausia dalis – Palangoje.
Palangos savivaldybėje įsikūrę ir registruoti ukrainiečiai sudarė apie 16 proc. darbo neturinčių klientų. Anot tarnybos, ukrainiečių registracija Palangos skyriuje turėjo įtakos aukštesniam nedarbui Palangos miesto savivaldybėje.
Šių metų birželio 1 d. registruotas nedarbas Neringos savivaldybėje buvo mažiausias tarp visų šalies savivaldybių – 4,1 proc., Palangos savivaldybėje nedarbas siekė – 10,1 proc. ir yra aukščiausias tarp visų Klaipėdos apskrities savivaldybių.
Prieš metus nedarbas buvo aukštesnis nei dabar dėl pandemijos – Neringoje – 6,4 proc., Palangoje – 12,8 proc.
Per Užimtumo tarnybą įdarbinta beveik 20 Neringos savivaldybėje gyvenančių ukrainiečių ir apie 110 Palangos savivaldybėje.