Uostamiestyje veikia daugiau nei pusė tūkstančio kūrybinėms industrijoms priskirtinų įmonių, kurių pajamos kasmet sudaro apie 3 proc. Klaipėdos miesto bendrojo vidaus produkto. Dar apie šimtą naujų darbo vietų kūrėjams turėtų atsirasti naujajame Kultūros fabrike, kuris veiklą planuoja pradėti jau po pusantro mėnesio.

Kūrėjai irgi yra verslininkai. Jie sukuria produktą, kurį vėliau parduoda. Tad kūrybinė industrija remiasi individų kūrybiškumu, įgūdžiais ir talentu.

Todėl kūrybinės industrijos kartais dar vadinamos kūrybine ekonomika. Kūrybinėms industrijoms galima būtų priskirti tiek suvenyrų kūrėjus, tiek ir dizainerius, leidėjus ar renginių organizatorius.

Dar viena kūrybinės industrijos salelė uostamiestyje turėtų tapti baigiamas įrengti Kultūros fabrikas. Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Raimonda Laužikienė teigė, jog Kultūros fabriko ekspertų taryba šiuo metu atrinkinėja paraiškas rezidentų, kurie galėtų čia vystyti savo kūrybinę veiklą.

"Kultūros fabrike yra įrengta apie 100 darbo vietų rezidentams. Jų darbo pobūdis bus labai įvairus, tai ir fotografai, ir teatralai, kiti menininkai. Patalpų jau rezervuota apie 50 procentų. Manau, kad jie dinamiškai keisis. Vieni ateis, kiti išeis", – prognozavo R.Laužikienė.

Kultūros fabrikas duris atvers, kai statybininkai baigs savo darbus. Tai turėtų atsitikti spalio pabaigoje.

Pasak R.Laužikienės, lapkričio viduryje ketinama surengti oficialų Kultūros fabriko atidarymą.

Anot Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovės, kokią vietą kūrybinė ekonomika užima mūsų šalyje, parengta labai daug studijų.

Vilnius esą aiškiai lenkia visus likusius miestus ir verslo, ir kultūros raidos, ir pragyvenimo lygiu.

"Klaipėdoje ta kūrybinė ekonomika, manyčiau, vystosi proporcingai, palyginti su kitais miestais. Kūrybinių verslų sukurtas produktas pas mus sudaro 2–3 procentus bendro miesto vidaus produkto", – tikino R.Laužikienė.