„Klaipėdoje, prie Žalgirio g. 15 namo, apsigyveno lapė. „Nuaras“ įspėtas, bet nieko nedaro. Laukia, kol įvyks nelaimė: bus sudraskytas koks nors šuniukas arba vaikas“, – socialiniuose tinkluose dalijosi klaipėdietė.

Moteris nufotografavo laukinį žvėrį lakantį vandenį iš balos prie gatvės. Skambindama į „Nuarą“ ji pasakojo negalėjusi išvažiuoti iš automobilių aikštelės, mat laukinis žvėris stoviniavo ant išvažiavimo.

Apie lapę pranešusi moteris mano, kad gyvūnas gali būti pasiutęs ir kelti pavojų. Paklausta, kaip jos manymu, derėtų pasielgti gyvūnų prieglaudos darbuotojams, klaipėdietė svarstė – gal reikėtų kviesti medžiotojus, kad jie nušautų lapę, o gal pagauti miško padarą, išvežti ją atokiau nuo miesto ir paleisti.

Laukia, kol įvyks nelaimė: bus sudraskytas koks nors šuniukas arba vaikas.

Įdomu, kad apie pamatytą lapę pranešusi moteris atviravo, jog gyvūną pamatė apie 7 val. ryto, o pranešė apie tai tik apie 13 val. Būtent todėl važiuoti ieškoti rudauodegės po šešių valandų nebebuvo prasmės.

„Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė paskubėjo nuraminti klaipėdiečius – šis metas yra lapių migracijos laikas, tad nenuostabu, kad užauginusios vaikus, jos dabar yra labai alkanos ir ieško lengvai prieinamo maisto.

Miško žvėrį kieme mačiusi moteris patvirtino, kad kieme kačių mylėtojai nuolat padeda indelius su maistu joms.

„Pastebėjau, kad lapės mieste kasmet pasirodo tuo pačiu metu. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje jos pradeda keisti kailį, todėl dažnai atrodo negražios, nusišėrusios ir gali sudaryti ligoto gyvūno vaizdą. Dabar jos kaupia riebalus žiemai, todėl lengvai prieinamas kačių maistas ar į buitinių atliekų konteinerius išmetami produktai joms yra lengviausiai prieinamas grobis, – paaiškino G.Liutkuvienė. – Abejoju, ar ši lapė yra pasiutusi. Jau ne mažiau aštuonerių metų lapių pasiutligės atvejų nei Klaipėdoje, nei Klaipėdos krašte nefiksuojama.“

Lapės skiepijamos nuo šios ligos barstant skiepus iš lėktuvų. Įvairiomis aplinkybėmis nugaišusių šių gyvūnų tyrimai rodo, kad 89 procentai jų buvo suėdusios skiepus. Tai yra labai didelis procentas.

Vis tik specialistai pataria nesiartinti prie laukinių gyvūnų net tada, kai jie ateina į miestą, geriausia jų nebaidyti ir leisti jiems pabėgti. Į „Nuarą“ derėtų skambinti tuo pačiu metu, kai žmonės mato gyvūną, o ne gerokai vėliau. Tada yra galimybė specialistams atvykti ir patiems įvertinti žvėries būklę.

G.Liutkuvienė prisiminė atvejį, kai paskambinę klaipėdiečiai teigė stovintys priešais lapę, kuri nejuda iš vietos. Žmonės buvo išsigandę ir nežinojo, kaip pasielgti. Patarti apsisukti jie taip ir pasielgė. Žvėris suprato, kad žmonės jam grėsmės nekelia, nuskuodė savais keliais.