Slampinėja beuodegė

Klaipėdos rajone, šalia Gargždų įsikūrusioje sodų bendrijoje, gyventojams nerimą kelia trys lapės – sodų gatvelėmis šmirinėja stambus lapinas, lapė be uodegos ir jaunas, veikiausiai praėjusių metų vados lapinas.

Beuodegę, tikėtina, niežais sergančią lapę J. Basanavičiaus gatvėje, važiuojant link populiaraus vandens telkinio, veikiausiai matė ir ne vienas gargždiškis.

Žvėris dažnokai sukiojasi aplink Dovilų Didįjį karjerą. Prie šio tvenkinio įrengta poilsio zona, žmonės su vaikais čia deginasi ir maudosi.

„Tai – labai pavojinga. Teko gydyti savo katiną, kuris užsikrėtė niežais. Ilgas ir brangus gydymas. Neturėtų sergantys laukiniai gyvūnai blaškytis po gyvenamąją teritoriją. Aš patarčiau su keturkojais prie karjero kol kas nevaikščioti“, – pasakojo sodų bendrijos „Obelėlė“ gyventoja.

Taip pat ir jaunam lapinui įsikūrus vienos sodybos kieme, vietiniams tokia kaimynystė nepasirodė maloni.

Lapinas įjunko lankytis prie vienos sodybos tvenkinio.

„Dažniausiai pasirodo paryčiais, praaušus. Jis čia kaip namuose jaučiasi, valandą gali tupinėti aplink krantus. Tvenkinyje nebeliko nė vienos varlės. Tada atvykėlis įniko į karosus. Karosų dar negaila, bet auginu japoniškus karpius. Jie į rankas plaukia, kaip naminiai. O jų tikrai gaila, jei lapinas sužvejotų“, – pasakojo sodybos šeimininkai.

Sunerimo dėl mažų vaikų

Lapinas apsigyveno pievose, prie gatvelės, kur gyvena daug mažamečių. Tėvai sunerimo dėl tokios kaimynystės.

„Dažniausiai laukiniai žvėrys būna ligų nešiotojai. Man neramu, kai mūsų gatvele nuolat šmirinėja lapinas. Auginame mažą šuniuką, jei jam kas nutiktų, vaikui širdis plyštų. Tikrai baugu. Kas norėtų rasti prie vartų sudraskytą augintinį, jis juk šeimos narys. Tai būtų košmaras“, – svarstė vietos gyventoja.

Lapinas pasirodo ne tik naktimis. Dieną jis net kelis kartus pereina Sodų gatve ir pasuka link šalia esančio nebaigto statyti namo.

„Vos ne pro kojas pralekia. Dirbant darže, jis į sklypą atšokuoja net nesibaimindamas, į šauksmus nereaguoja. Toliau esančiame sklype du vilkšuniai gyvena. Lapinas jiems pro nosis pratipena, suvokdamas, kad šie jam nieko nepadarys – neįveiks vielinės tvoros. Dažniausiai laukiniai gyvūnai vengia žmogaus. Šis elgiasi taip, lyg jis būtų čia šeimininkas“, – pasakojo gyventojai.

Tendencijos: S. Paltanavičius mano, kad gyvūnai pajautė, jog žmonės tapo mažiau agresyvūs, todėl drąsiai kuriasi šalia jų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Lauktų mirtis

Žmonės nutarė ieškoti pagalbos, kas padėtų iškelti lapiną iš gyvenamosios teritorijos.

Paaiškėjo, kad tai yra neįveikiama misija.

Įmonės „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė tikino, kad lapiną pagauti įmanoma, bet jo perkėlimas į kitą aplinką būtų beprasmis reikalas.

„Galima pagauti. Bet jei lapinas įsikūrė, vadinasi, būtent čia yra saugu. Miške tyko pavojai, ten yra kitų plėšrūnų, medžiotojų. Jei tai jaunas lapinas, jam čia labai gerai. Jam čia rojus. Ką reikėtų daryti? Pirmiausia šios teritorijos gyventojai turėtų suvokti, kad žvėrys ateina ne šiaip, jie ateina, nes randa maisto. To neturėtų būti“, – teigė J. Gustaitienė.

Ji patikino, kad gyvūno baigtis, pamėginus jį sugauti, daugeliui gali pasirodyti drastiška.

„Įmanoma pagauti ir perkelti. Tačiau aš laikausi nuomonės, kad geriau tada užmigdyti gyvūną. Beprasmis dalykas vežti į mišką. Įdomu, ką pasakytų už milijonus Kaune įkurtas Laukinių gyvūnų globos centras? Tačiau spėju, kad lapinas jų nedomins, nes jis nesužeistas. Jie rūpinasi tik sužeistais laukiniais gyvūnais“, – svarstė J. Gustaitienė.

Gyventojams specialistė turėjo esminį patarimą.

„Jokio šunų maisto kiemuose. Neturi būti svetimų gyvūnų maitinimo. Žiūrėk, svetimus katinus maitina, o įjunksta lapės. Gaila tos lapės. Bet variantai yra du – išvešite į mišką, jis ten vis tiek žus. Antras variantas – nuvežti ir užmigdyti“, – patikino J. Gustaitienė.

Lapės ir barsukai yra buitinės nekultūros palydovai.

Žvėrys traukia į miestus

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Zakaras tikino, kad išties yra būdų sugauti lapes.

„Galima panaudoti gyvagaudžius spąstus. Esu vienus paskolinęs vienam uostamiesčio darželiui, pas juos kiaunė apsigyveno. Reikėtų pasidomėti, kaip ten jiems sekėsi ją sugauti. Bet su lapėmis Lietuvoje yra bėda. Švelniakailių gyvūnų populiaciją reguliuoja moterys. O kailiniai dabar nebemadingi, todėl ir lapių nebemedžioja niekas“, – ironizavo V. Zakaras.

Jis spėjo, kad lapių priemiesčiuose tik daugės.

„Jau dabar matome tokią tendenciją. Laukiniai gyvūnai traukia į miestus“, – pastebėjo specialistas.

„Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Rajone – skundų gausa

Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė Kristina Stulpinienė pripažino, kad savivaldybė sulaukia daugybės pranešimų apie šalia namų įsikūrusias lapes.

„Reikia tikėtis, kad ūgtelėjęs lapinas išeis pats, kai hormonai savo padarys. Tačiau jei laukinis gyvūnas kelia grėsmę, trukdo žmonėms gyventi, teisės aktai leidžia gyventojams patiems įsigyti gyvagaudžius spąstus ir juos panaudoti. Tik reikia stebėti, kad naminiai gyvūnai į juos nepatektų. Galima panaudoti tinklus“, – paaiškino specialistė.

Viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ specialistai gali sugauti tik naminį be priežiūros paliktą gyvūną.

„Laukinių gyvūnų jie nelabai gaudo. Jei tai būtų mieste, būtų kita situacija, bet sodų bendrijos nėra priskiriamos miestui. Tačiau kitas klausimas – medžiotojams. Būrelis, kuriam priskirta tam tikra teritorija, privačiame kieme negali gaudyti laukinio gyvūno“, – paaiškino K. Stulpinienė.

Skundų savivaldybė prieš savaitę buvo sulaukusi iš Priekulės, žmonės prašė pagalbos dėl čia lankytis įjunkusios lapės, įsikūrusios tarp šiferio lapų.

„Šiūpariuose yra buvę, jog lapė buvo įsikūrusi. Jauni lapinai būna, kad įsikuria šalia namų. Bet dažniausiai laikui bėgant jie išeina. Gerai tik tiek, kad Lietuvoje nebėra pasiutligės. Tačiau, aišku, gali platinti kitas ligas“, – sakė K. Stulpinienė.

Vietinis: mažus vaikus ir naminius gyvūnus auginantys sodininkai nerimauja dėl pernelyg drąsaus lapino elgesio – gyvūnas net vejamas nesitraukia iš kiemo. / „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Iš Kairių miško pareis

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius stebėjosi, kad Klaipėdos rajone nėra sudaryta sutartis su įmone, kuri galėtų imtis laukinių gyvūnų gaudymo.

„Sostinėje ne kartą yra nutikę tokių dalykų. Bet komunalininkų įmonė „Grinda“ Vilniuje specialiu narvu pagauna gyvūnus“, – tikino S. Paltanavičius.

Priežasčių, kodėl gyvūnai kuriasi šalia žmonių, yra įvairių.

„Viena jų – gyvūnai pajautė, kad žmonės tapo mažiau agresyvūs. Ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje yra įvairių gyvūnų – lapių, kiaunių, barsukų ir kitų gyvūnų. Lapės ir barsukai yra buitinės nekultūros palydovai. Jei šalia apsigyveno lapė, ieškokite žmogaus, kuris ją maitina. Vilniaus Gedimino prospekte lapė neišgyventų, nes nerastų nė trupinio“, – tvirtino S. Paltanavičius.

Gamtininkas priminė, kad net jei ir pavyktų sugauti lapę ir išvežti į mišką, labai didelė tikimybė, kad ji sugrįžtų.

„Jei išvešite į Kairių mišką, po dviejų dienų lapė pareis. Už Rietavo teks vežti ar gerokai toliau“, – paaiškino gamtininkas.

S. Paltanavičius pripažino, kad lapė gali kelti grėsmę naminiams gyvūnams.

„Žmogui nėra ko jos bijoti. Bet namų šuniuką ji gali sužaloti, dantys jos aštrūs. Po to teks vežti siūti žaizdas. Bet didžiausia bėda yra niežai. Jų plitimui nereikia tiesioginio kontakto. Lapė pasitrynė į krūmą, pasėdėjo ant žolės, to ir užtenka. Po to ateis vaikai, atsisės ant suoliuko, naminis gyvūnėlis ant tos pačios žolės pasivartys. Tikimybė užsikrėsti yra“, – perspėjo S. Paltanavičius.

Ko neįmanoma įkalti į galvas?

S. Paltanavičius pritarė teiginiui, kad gyvūnai iš tiesų traukia į miestus.

„Per visą gyvenimą mačiau tūkstančius tokių situacijų. Sovietiniais laikais dažniausiai laukinius gyvūnus nušaudavo. Dabar mes jau išmokome ir kitaip elgtis, išmokome sugauti“, – kalbėjo gamtininkas.

Vis dėlto S. Paltanavičius apgailestavo, kad žmonių požiūris nesikeičia.

„Jie patys prisijaukina laukinius gyvūnus, o po to ieško, kas turi spręsti pačių sukurtą problemą. Vakar skambino žmonės, pasakojo parsinešę namo varniuką. Kokių galų jie jį ėmė? Aiškino, kad labai rėkė varnos, tai pasiėmė jauniklį. Varnos gynė savo vaiką, ir tiek. Aš visą savo sąmoningą gyvenimą šneku apie laukinius gyvūnus ir kaip su jais turi elgtis žmogus. Tačiau kiekvieną pavasarį sulaukiu tų pačių klausimų. Matyt, neįmanoma žmonėms to įkalti į galvas“, – patikinimo specialistas.

Išgirdęs apie lapiną, įjunkusį į sodus, S. Paltanavičius patarė dairytis kaimynų, kurie ir bus tikrieji situacijos kaltininkai.

„Dėl tos lapės gali būti ta pati istorija. Žmonės gal net nežino, kad kažkur gyvena kokia nors močiutė, kuri meta maisto už tvoros. O lapė ir už mus gudresnė. Ji moka pasinaudoti visomis žmogaus silpnybėmis“, – teigė S. Paltanavičius.