Vasarą pajūrio verslininkai palydi gedulingomis nuotaikomis – prasti orai ne tik atbaidė poilsiautojus, bet ir nuniokojo turtą. Tie žmonės, kurie vis dėlto savo atostogoms pasirinko kurortus prie Baltijos jūros, pinigus taupė labiau nei ankstesniais metais.

Langus rado už kopų

„Norisi tik verkti po tokios vasaros“, – optimizmo nebuvo Klaipėdos pliažuose šiemet tris kavines turinčios verslininkės Redos Vismantienės balse.

Jos teigimu, prastas oras smogė dviguba jėga. Dėl lietaus, vėjo, šilumos stokos paplūdimiuose, o ir jų kavinėse nebuvo žmonių, o neseniai siautę du škvalai pridarė didelių nuostolių.

„Po antrojo škvalo kavinių langų stiklus su rėmais radome nuneštus už kopų. Iš vienos kavinės liko tik kioskas, suniokotos buvo ir prekės – nuostoliai didžiuliai“, – neslėpė verslininkė.

Ji į tris kavines ir jų aplinką šiemet investavo kelis šimtus tūkstančių litų. „Investicijos turėjo atsipirkti per penkerius metus, nes tokia sutarties su savivaldybe trukmė. Tačiau šiemet negaliu kalbėti ne tik apie pliusą, bet ir apie nulį. Patyriau riebų minusą, tad tam, kad atsipirktų investicijos liko ketveri metai. Reikia melstis, kad kitąmet orai būtų geresni, nes šiemet, jei sudėtume visas geras dienas, išeitų tik dvi savaitės“, – skaičiavo R.Vismantienė.

Ilgesnė šventė nepadėjo

Gerokai optimistiškiau nusiteikę buvo ne prie jūros dirbę uostamiesčio verslininkai.

Anot Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos prezidentės Loretos Beržinskienės, ši vasara tikrai nebuvo blogesnė nei praėjusiais metais.

„Kiek kalbėjau su mūsų sąjungos nariais, niekas per daug nesiskundė. Tiems, kurie pasistatė daugiau naujų lauko kavinių, pavyko net geriau uždirbti. Itin paklausios buvo ir kavinės prie Danės upės“, – teigė L.Beržinskienė.

Paklausta, ar verslininkams į kišenes papildomai biro litų ir dėl to, kad šiemet Klaipėdos jubiliejus ir Jūros šventė truko penkias, o ne tris dienas, pašnekovė atsakė neigiamai.

„Verslininkai tvirtino, jog per penkias dienas uždirbo tiek pat, kiek pernai per tris. Matyt, žmonės vis tiek turi numatę biudžetą, kiek pinigų gali išleisti ir nesvarbu, kiek dienų tęsiasi šventė“, – svarstė L.Beržinskienė.

Kūrė sąmokslo teorijas

Visiškai kitokios nuotaikos dėl vasaros ir per ją uždirbtų pinigų vyrauja Palangoje.

„Buvo išties sunki vasara ir ypač dėl to, kad pas mus dominuoja individualūs turistai, o ne grupės. Todėl pavieniai žmonės, kai tik pradėdavo lyti, susitrumpindavo savo atostogas ir išvykdavo namo arba išvis neatvažiuodavo“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Giedrė Kvedaravičienė.

Iki kraštutinumų besikaitaliojantys orai, anot pašnekovės, taip atbaidė poilsiautojus, kad jų privilioti nebūtų padėjusios net patikimiausios rinkodaros priemonės.

Vasarą iš pajūrio verslininkų buvo pasigirdę sąmokslo teorijų, jog kiti šalies kurortai papirko sinoptikus, kad jie specialiai praneštų, jog prie jūros bus blogas oras, nors išties kitą dieną šviesdavo saulė.

„Nemanau, kad tokios sąmokslo teorijos būtų realios, nes orai išties taip smarkiai ir dažnai kaitaliojosi, kad patiems sinoptikams būdavo sunku juos nuspėti“, – nieko nekaltino G.Kvedaravičienė.

Sulaukė azijiečių

Palangos turizmo informacijos centre šiemet jau apsilankė daugiau nei 50 tūkst. poilsiautojų – 5 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Nežinau, kaip sekėsi verslininkams, kokios jų apyvartos, tačiau Palanga išlieka vasaros sostine. Pas mus važiavo ne tik lietuviai, bet ir rusai, baltarusiai, latviai, vokiečiai. Sulaukėme svečių iš Tailando, Taivano, Naujosios Zelandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Tolimų šalių turistai užsukdavo keliaudami po visas Baltijos šalis“, – tikino Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Ilona Česnaitė.

Nidos turizmo informacijos centre „Agila“ apsilankė apie 40 tūkst. poilsiautojų – 9 tūkst. mažiau nei pernai. Į Kuršių neriją dažniausiai vyko lietuviai, tačiau buvo nemažai vokiečių, rusų, lenkų. Sulaukta nemažai turistų iš Azijos šalių, kurie atvyko pailsėti į, jų akimis, egzotišką kraštą.

„Aišku, skaudžiausia verslo atstovams, kad vasarą buvo tokie prasti orai. Reikia tik tikėtis, kad kitais metais bus geriau“, – vylėsi „Agilos“ direktorė Neringa Gecevičiūtė.

Auksinis – tik vienas savaitgalis

Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė žodžių į vatą nevyniojo – ši vasara buvo gerokai blogesnė nei praėjusiais metais.

„Sudėtinga buvo ne tik todėl, kad sulaukėme mažiau poilsiautojų, bet ir dėl darbuotojų stygiaus. Apie jų kvalifikaciją net kalbėti neverta, apskritai buvo sunku rasti, kas dirbtų“, – teigė pašnekovė.

Ji auksiniu įvardijo tik vieną vasaros savaitgalį, kai dėl Valstybės dienos pagrečiui buvo trys laisvadieniai.

„Tuomet žmonių buvo labai daug, sunku buvo ir nakvynės vietą surasti“, – į vienintelį malonų prisiminimą apie vasarą leidosi I.Baltrušaitienė.

Jos teigimu, Neringos verslininkams problemų dėl uždarbio vasarą kyla ir dėl to, kad nemaža dalis į Kuršių neriją atvykusių žmonių turi nuosavus butus, apartamentus.

„Visi buvę viešbučiai juk išparduoti kaip butai. Juos nusipirko vilniečiai, kauniečiai, kurie atvažiuoja su savo virtuvėmis, todėl iš jų nei viešbučiai, nei kavinės neuždirba“, – pastebėjo asociacijos vadovė.

I.Baltrušaitienė pabrėžė, jog šiemet ypač buvo galima pajusti, kad žmonės labai taupo pinigus – ir ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, pastarieji gal net labiau.

„Matyt, žmonių pasąmonėje dar yra išlikusi krizės baimė, išgyvenimai, todėl žmonės ir neleidžia sau išlaidauti. Belieka tikėtis, kad po metų viskas bus kitaip“, – optimistiškai į ateitį žvelgė I.Baltrušaitienė.