Atsakymų į daugelį klausimų vis dar nėra, o priimti svarbų sprendimą laiko – nedaug.

Lapkričio pabaigoje uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas sakė, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) siūlomi keli variantai – prisijungti prie Klaipėdos arba Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Klaipėdos universiteto atstovams šią savaitę susitikus su LAJM bendruomene, universiteto rektorius Artūras Razbadauskas pateikė universiteto veiklos, struktūros, planų suvestinę.

"Lietuvoje, kalbant apie reformas, struktūrinius pasikeitimus, pirmiausia Vilniaus kabinetuose suplanuojama kažkokia pertvarka, po to ji paleidžiama svarstyti tiems, ką tiesiogiai palies, o paskui, išgirdus, kas, kaip vyksta, neretas atvejis – darbai keičiami, kažkas transformuojama, pristabdoma. Tai ne pirmos Vyriausybės darbo bruožas", – pastebėjo V. Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reikėtų konkretaus atsakymo į klausimą – ar LAJM savarankiškumas kam nors yra problema, kelianti rūpesčių ir neatliepianti kieno nors lūkesčių?

Atsiprašau, apie ką mes kalbame?

"Jeigu to nėra, tada atsiprašau, apie ką mes kalbame? Labai neaiškūs tos reformos tikslai – kas, studentų skaičius? Dažniausiai kalbama, kad jų – per mažai, tad prijungimas prie ko nors tą klausimą išspręs. Kelis kartus nuskambėjo mintys iš bendruomenės ir socialinių partnerių, kad joks prijungimas automatiškai problemos neišsprendžia, bet mokyklos autentiškumo praradimas – beveik suponuotas", – teigė meras.

Tad linkstama kalbėtis ir apie tai, kad būtų rašomas kreipimasis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl prijungimo proceso pristabdymo, kad būtų išsiaiškinti reformos tikslai, atsakyta į daugelį kitų klausimų.

Jeigu prijungimas – neišvengiamas, o LAJM negali funkcionuoti kaip savarankiška, vienintelė tokia mokykla Lietuvoje, tada bendruomenė bent turėtų išsakyti savo lūkesčius. O patį sprendimą priims šios reformos iniciatoriai – ministerija ir Vyriausybė.

"Manau, kad stabtelėjimas šitoje vietoje, ko gero, būtų visiems naudingas, nors terminai, sakyčiau, operatyvūs. Geriau aukoti terminus, bet nedaryti dramatiškos, kardinalios įtakos įstaigos ir žmonių likimams. Aš tam pritariu ir manau, kad gal ministerija vis dėlto išgirs tą lūkestį ir rūpestį", – vylėsi meras.

ŠMSM komentaras

Dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo

Kolegijų tinklo stiprinimo projektas buvo aptartas su visomis valstybinėmis kolegijomis, aptarime dalyvavo ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat parengė 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriuo siekiama įvertinti valstybinių kolegijų veiklos perspektyvas bei nustatyti, kaip būtų galima stiprinti kolegijų tinklą ir atliepti joms keliamus veiklos tikslus.

Minėtame plane apžvelgiama bendra situacija kolegijų sektoriuje, taip pat įvardijami kolegijų tinklo stiprinimo veiksmai ir įgyvendinimo terminai, kolegijų veiklos tikslai 2029 metams.

Atkreipiame dėmesį, jog ministerijos rengiamame kolegijų tinklo stiprinimo plane neįvardijami jokie konkretūs valstybinių kolegijų susijungimai. Siekiama, kad kolegijos pačios įsivertintų savo galimybes pasiekti plane nurodytus tikslus bei inicijuotų pertvarkos procesus, atsižvelgiant ir į regiono poreikius.

Kiekviena kolegija turi galimybę pati nuspręsti, kaip ketina pasiekti plane numatytus rodiklius. Valstybinės kolegijos ministerijai turėtų pateikti arba sprendimus dėl kolegijos stiprinimo dalyvaujant reorganizavimo procese, arba kolegijos stiprinimo planus, atliepiančius kolegijų tinklo stiprinimo plane nurodytus veiklos tikslus 2029 metams, jei kolegija nusprendžia nedalyvauti reorganizavimo procese. Nesulaukus iniciatyvų dėl galimų pokyčių iš kolegijų, sprendimus, kaip būtų galima stiprinti aukštųjų mokyklų veiklą, galės pasiūlyti ir ministerija.

Siūlymų dėl jungimosi galimybių pirmiausia laukiama iš pačių kolegijų, juos gavus bus tvirtinamos kolegijų tinklo stiprinimo plane numatytos įgyvendinimo priemonės. Kol kas ministerija dėl LAJM ketinimų jungtis su kita aukštąja mokykla nėra gavusi jokios informacijos.

Kolegijų tinklo stiprinimas sudarytų sąlygas gerinti koleginio sektoriaus studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybę. Ministerija šioms iniciatyvoms yra numačiusi ir finansavimą – kolegijų tinklo stiprinimo projektams numatyta 20 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų. Svarbu pažymėti, jog stiprinant kolegijų tinklą siekiama išlaikyti galimybę rinktis studijas visuose miestuose, kuriuose jos yra vykdomos šiuo metu.