Klaipėdoje 1956 m., gūdžiu sovietmečiu, staiga leista statyti bažnyčią, pirmąją po karo visoje Sovietų Sąjungoje.

Tuomet, jau po J. Stalino mirties, kilo savotiškas politinis atšilimas, sovietams reikėjo parodyti pasauliui, kad SSRS Konstitucijoje deklaruojama tikėjimo laisvė šioje šalyje tikrai egzistuoja.

Leidimas naujos bažnyčios statyboms buvo gautas, nes nomenklatūrinė komunistų viršūnėlė netikėjo, kad šventykla bus pastatyta.

Ir įvyko stulbinamas dalykas – bažnyčios statyboms žmonės patys surinko milžinišką tiems laikams sumą – 3,5 mln. rublių.

Vis dėlto lygiai prieš 60 metų naujai pastatyta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia per naktį prieš pat jos pašventinimo iškilmes (1960 m. rugpjūčio 15 d.) buvo atimta iš tikinčiųjų, o jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) bei Liudvikui Poviloniui (1910–1990) – sukurptos baudžiamosios bylos.

Pati bažnyčia, nuvertus bokštą ir čia pat vietoje suniokojus vargonus, kryžiaus kelio stotis bei kryžius, buvo paversta "liaudies filharmonija".

Ir tik po 30 metų bebokštė šventykla pagaliau buvo sugrąžinta Klaipėdos tikintiesiems ir atkurta pagal pirminį projektą.

Tai progai atminti buvo užsakytas medinis Vilties kryžius, kuris bažnyčios šventoriuje pastatytas dar 1988 m.

Šį pavasarį naujasis bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas sumanė šį kryžių restauruoti, nuvalyti senus dažus ir perdažyti.

Meistrams pradėjus kryžių tvarkyti, jis netikėtai lūžo.

"Senasis kryžius sutrūnijo, tačiau jis turi būti toje vietoje, todėl pas meistrą iš Ignalinos rajono užsakėme naują. Kryžių padarė ąžuolinį, jis aukštesnis, nei buvęs, jame išraižytas Mergelės Marijos su kūdikiu siluetas, vaizduojantis mūsų bažnyčios didžiąją freską", – pasakojo M. Šlaustas.

Šią savaitę kryžius bus pastatytas, o sekmadienį po vidurdienio mišių vyks jo šventinimo iškilmės.