MLIM muziejininkė Agnė Adomaitytė pasakojo, kad šio muziejaus pastato, esančio Didžiojoje Vandens gatvėje 2, istorija klaipėdiečiams ir miesto svečiams nėra itin žinoma.

„Galbūt nelabai pažintas šitas pastatas ir yra labai mažai žinių. Yra žinoma, kad pastatas atsirado 1774 metais, tada buvo užbaigtas statyti, o statybos vyko nuo 1772 iki 1773 metų, tad pastatas iškilo per porą metų. Jį pasistatė Johanas Kristianas Vitė – Prūsijos karališkojo banko viršininkas. Jis Klaipėdoje buvo ir pašto viršininkas, vienu metu ir Klaipėdos burmistras, jeigu neklystu. Jis buvo turtingas miestietis, o kadangi turtingas, turėjo pakankamai lėšų pastatyti tokio tipo pastatą“, – pasakojo A. Adomaitytė.

Vilniuje barokas išsiplėtojo į tą mūrinį, stiprų baroką, o Klaipėdoje tiesiog nebuvo galimybių jam plėtotis.

Anot jos, būtent šis pastatas – vienas iš nedaugelio senamiesčio pastatų, turinčių vadinamojo medinio baroko elementų.

„Pavyzdžiui, Vilniuje barokas išsiplėtojo į tą mūrinį, stiprų baroką, o Klaipėdoje tiesiog nebuvo galimybių jam plėtotis, tad Klaipėdoje turime tik mažus baroko inkliuzus“, – tikino A. Adomaitytė.

Be to, tai vienas pastatų, išlikusių po didžiojo gaisro.

„Yra legenda, pasakojanti, kad mūsų muziejaus kiemelyje, kur dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė, J. K. Vitės laikais, tas kiemelis garsėjo kaip labai gražus, prabangus sodas. Tai irgi rodo šio miestiečio preciziškumą, kadangi jis turtingas, tai prestižo reikalas buvo turėti tokį sodą. Istorikai sako, kad galbūt tai buvo netgi oranžerija. Šaltiniuose žinoma, kad joje augo figos, vynuogės, palmės“, – sakė A. Adomaitytė.

Ji taip pat pridūrė, jog pastatas autentiškas ir dėl to, kad buvo pastatytas iš geltonų olandiškų plytų.

Anot muziejininkės, į Olandiją ir kitas šalis per Nemuno upę buvo gabenta mediena, o į Klaipėdą atgabendavo būtent plytas.