Jiems pirma reikia duoti į snukį, o tada kalbėtis. Tokį bendravimo būdą su gydytojais siūlė solidi moteris. Beje, pati medikė.

Prašymo neišgirdo

Ligonės artimuosius nustebino, kad informaciją apie mamos sveikatos būklę iš gydytojų turėjo išsireikalauti. Namiškiams net kilo įtarimų, kad galbūt Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas medikams uždraudė kalbėti.

Praėjusių metų pabaigoje mamą palaidojusi Rima Joniškienė prisipažino, kad jei medikai bent būtų prasitarę apie rimtą ligonės būklę, būtų nesitraukusi nuo jos lovos. Tačiau apgaulinga medikų tyla teikė vilčių, kad situacija nėra kritinė.

Paklausta, kodėl apie gydytojų padarytas klaidas prabilo praėjus beveik keturiems mėnesiams, R.Joniškienė neslėpė nerandanti ramybės. Vidutinio amžiaus moteris viliasi, kad gal iš jos šeimos klaidų pasimokys kiti.

Moteris pasakojo, kad mama iki tol niekada pernelyg nesiskundė prasta sveikata. Tad prašymas iškviesti greitąją pagalbą sukėlė nerimą.

Penktadienio rytą iškviestos greitosios medikas 78 metų Joanai Pepcevičienei nustatė sutrikusią kraujotaką ir pasiūlė nuvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Nors Rimos sesuo kartu su ligone pageidavo važiuoti į Jūrininkų ligoninę, tačiau jas atgabeno į kaimyninę gydymo įstaigą. Buvo paaiškinta, kad "ne ta diena" ir Jūrininkų ligoninė kraujotakos negydo.

"Greitosios gydytojas mamai nepadarė elektrokardiogramos, nors privalėjo. Užpildytoje pažymoje apie ligonio būklę nėra parašų. Nustatė ne tą diagnozę, nevežė į Jūrininkų ligoninę. Už tai galėčiau kelti bylą", – klaidas vardijo ryžtingai nusiteikusi R. Joniškienė.

Siūlė laukti pirmadienio

KUL priėmimo skyriuje ligonė laukė tris valandas, nors kitų pacientų nebuvo. Pagaliau pasirodęs neurologas nustatė sutrikusią kraujotaką ir pasiūlė eiti namo.

"Skausmų vieta po krūtinkauliu turėjo įspėti apie infarktą. Sesuo primygtinai prašė padaryti kardiogramą. Kai medikai pagaliau pamatė įvykusį infarktą, pradėjo šaukti, kodėl nieko nesakėme", – piktinosi ligonės dukra.

Apie devintą ryto į ligoninę atvykusi J.Pepcevičienė į palatą paguldyta vidurdienį. Tačiau ir kitądien aplankyta mama tikino didesnio medikų dėmesio nesulaukusi. Dukra spėjo, kad artėjant savaitgaliui gydytojai skubėjo išsiskirstyti namo.

Koridoriuje sustabdytas ligonę apžiūrėjęs gydytojas pasiūlė laukti pirmadienio. "Neatstojau, kol jis nepakeldamas akių pildė popierius. Pasijutau, kaip prašydama išmaldos. Kam tada priėmimo skyriuje pasirašome lapą, kad informacija bus teikiama tik artimiausiems žmonėms?" – piktinosi R.Joniškienė.

Tik paminėjus, kad pati yra medikė, gydytojas burbtelėjo diagnozę – miokardo infarktas. Ne ką šnekesnis buvo ir kitą dieną budėjęs kardiologas, taip pat siūlęs laukti pirmadienio.

Moteris pasvarstė, kad jei gydytojas nekalba, galbūt situacija nėra kritinė. Antradienį pakeliui į Klaipėdą, R.Joniškienę pasiekė žinia, kad jos mama mirė.

Duoti kyšį ar į veidą?

Nustatyta ligonės mirties priežastis – kardiogeninis šokas. Tačiau R.Joniškienė nelabai tiki nurodyta diagnoze. Ji mano, kad reanimuojant arba Jūrininkų ligoninėje mamos gyvybę būtų išgelbėję.

"Kodėl jos neperkelė į kitą ligoninę? Čia, matyt, gydymo įstaigų politika. Už ligonį gaunami pinigai", – spėliojo medicinos seserimi Kaune dirbanti moteris.

"Jiems pirma reikia duoti į snukį, o tada kalbėtis. Kitaip jie nesišneka. Ar duoti tūkstančius, kad sulauktumei dėmesio? Kas iš to! Sesuo davė, o kitą dieną mama mirė. Gydytojai nesuinteresuoti gelbėti pensininkų", – ašarojo moteris.

Giminėje pasitaikė situacija, kai nuo stogo nukritusį žmogų Priėmimo skyriuje siuntė namo, o įdavus pinigų aptiko sulaužytus šonkaulius.

Kita garbaus amžiaus moteris taip pat atskleidė stebuklingą medikų "prakalbinimo" būdą. "Jei nori gyventi – reikia duoti. Kitaip jiems esi tuščia vieta", – pasakojo moteris, kurios draugė į ligoninės Priėmimo skyrių atvežta dėl įtariamo insulto. Tačiau Priėmimo skyriuje buvo priversta laukti kelias valandas. Situaciją pagreitino į gydytojo chalato kišenę įdėtos dešimtinės.

Veža pagal grafiką

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis priminė, kad pacientai turi teisę rinktis gydymo įstaigą, jeigu ji teikia atitinkamo profilio paslaugas. Tačiau yra patvirtintas grafikas, kokiomis dienomis ir kur vežti ligonius. Jo griežtai paisoma, nors pasitaiko nukrypimų.

"Mums tas pats – kur ligonį vežti. Nors ne, geriau į Apskrities ligoninę – mažiau kuro sunaudojame", – šmaikštavo vadovas.

Tuomet į iškvietimą atvykęs gydytojas ligonei įtarė galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Tad ji nuvežta į KUL, kur priklausė pagal grafiką, ir yra specializuotas insultų skyrius. Gydytojas neprisimena, kad artimieji primygtinai būtų prašę vežti į Jūrininkų ligoninę.

Vadovas sutiko, kad skausmai po krūtinkauliu – svarbiausias infarkto požymis, tačiau greitosios medikui ligonė skundėsi galvos svaigimu, silpnumu bei krintančiu kraujospūdžiu.

Pasak vadovo, jei ligonio būklė sunki, kardiogramos rašymas – laiko gaišinimas, nes tą patį vėl darys ligoninėje.

R.Juodviršis pripažino, kad greitosios medikas padarė vienintelę klaidą – nedavė pasirašyti pacientės dukrai. Pacientų žalos įstatymas reglamentuoja, kad ligoniui arba artimam žmogui privalu pasirašyti dėl teikiamos pagalbos taktikos.

Tačiau dėl rimtos ligonės būklės parašai neatrodė svarbiausias dalykas. Pasak vadovo, ši klaidelė ligonės būklei įtakos neturėjo.

"Kodėl nustačiusi infarktą KUL ligonės nepersiuntė į Jūrininkų ligoninę – ne mūsų kompetencija. Pacientė beveik penkias paras išgulėjo ligoninėje. Per tą laiką giminės iš ligoninės administracijos ar greitosios galėjo išsireikalauti perkelti į kitą gydymo įstaigą. Dabar tokia tvarka – pacientas pats savimi turi pasirūpinti, o ne norėti, kad kažkas kažką padarytų", – tikino R.Juodviršis.

"Mes – ne dievai"

KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, jog įprastai laukti Priėmimo skyriuje netenka ilgai. Nors neneigė, kad visko pasitaiko.

"Kartais žmonės mano, kad iškart turi guldyti į lovą. Ne lovoje esmė. Reikia laukti, kol atlieka tyrimus, o tai užtrunka kokią valandą", – aiškino vadovas.

Paminėjus apie skaitytojų pasakotus gydytojų prakalbinimo metodus, V.Janušonis reagavo: "Apšnekėti labai paprasta. Reikia konkretizuoti, nes visi šneka, o prireikus – tyli".

Vyriausiasis gydytojas sutiko, kad vienintelė blogybė dėl mirusios pacientės – tąkart budėjusio skyriaus gydytojo bendravimo stoka. Jis dėl to esą įspėtas.

"Amžius nemažas, diagnozė sunki ir papildomų ligų buvo. Mes – ne dievai", – apie galimybę išgelbėti ligonę sakė vadovas, tikinęs, kad visa reikiama pagalba jai buvo suteikta.