Klaipėdiečiams vandenį tiekianti monopolinė bendrovė "Klaipėdos vanduo" dėl pernelyg didelės meilės Klaipėdos rajono gyventojams brangina vandenį uostamiesčio žmonėms.

Priekulei – 26 mln. litų

Gali būti, kad artimoje ateityje klaipėdiečiams vanduo dar kartą pabrangs dėl bendrovės "Klaipėdos vanduo" investicijų į už uostamiesčio gerokai nutolusius miestelius, kurių gyventojams įmonė vandens nė netiekia, tad iš jų negauna ir pinigų.

"Klaipėdos vanduo" šiuo metu net tris projektus įgyvendina Priekulėje. Miestelyje pastatyta pagrindinė nuotekų siurblinė, tiesiama per 20 km vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Visų šių darbų vertė siekia daugiau nei 26 mln. litų. Didžiąją dalį pinigų skiria ES, tačiau 20 proc. reikiamos sumos turėjo prisidėti ir "Klaipėdos vanduo". Bendrovės indėlis – 5 mln. 293 tūkst. litų.

Teigiama, kad Priekulėje nutiesus vandentiekio ir nuotekų tinklus pagerės žmonių gyvenimo sąlygos. Taip pat nebebus teršiama gamta, nes šiame miestelyje iki šiol nebuvo nuotekų tinklų, tad teršalus nuleisdavo į Minijos upę.

"Klaipėdos vandens" šiuo metu visų įgyvendinamų projektų vertė viršija 120 mln. litų. Jiems koofinansuoti bendrovė yra paėmusi 24 mln. litų paskolą, kurią grąžinti ir sumokėti jos palūkanas turės visi klaipėdiečiai vandens vartotojai.

Investicijos ir pinigai, išleisti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrai, sudaro apie 30 proc. vandens ir nuotekų kubinio metro kainos. Klaipėdoje – 1,88 lito.

Suabejojo teisėtumu

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Vandens ir transporto skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis teigė, kad vandenį tiekianti bendrovė investuoti gali tik tos savivaldybės, kurios gyventojus aprūpina vandeniu, teritorijoje. Tad "Klaipėdos vanduo" gali investuoti tik uostamiestyje ir Gargžduose, nes šio miesto gyventojus taip pat aprūpina vandeniu.

"Tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus Priekulėje "Klaipėdos vanduo" galėtų, jei šios gyventojus aprūpintų vandeniu ir surinktų nuotekas. Sakote, kad taip nėra? Tuomet kyla klausimas, ar tai teisėta", – suabejojo A.Stapulionis.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas aiškino, kad į Priekulę investuojama todėl, kad įmonė šio miestelio gyventojams ims tiekti vandenį nuo liepos.

"Čia toks senas, galbūt 2003 metų susitarimas tarp Klaipėdos ir gretimų rajonų merų. Klaipėdos rajonas mums suteikė Europos paramos gavėjų teises, todėl gavome pinigų iš ES ir juos investavome Priekulėje. Nutiesti tinklai bus mūsų nuosavybė", – sakė L.Makūnas.

Jis neneigė, kad investicijos Priekulėje turėjo įtakos ir naujai klaipėdiečiams tiekiamo vandens kainai, kuri įsigaliojo nuo pernai rugsėjo. Vanduo tuomet pabrango 16 proc.

"Dalis pabrangimo, aišku, yra dėl investicijų. Tačiau neįmanoma suskaičiuoti, kiek iš tų 16 proc. yra dėl išleistų pinigų Priekulės vandentiekio ir nuotekų tinklams", – aiškino L.Makūnas.

Virsti UAB neleido

"Klaipėdos vanduo" rajono gyventojams rengia dar vieną dovaną. Šiuo metu vyksta procesas, kurio metu siekiama sujungti bendroves "Klaipėdos vanduo" ir "Klaipėdos rajono vandenys". Po sujungimo rajono gyventojams vanduo atpigs kone perpus, o klaipėdiečiams gali pabrangti.

Iš pradžių buvo skaičiuota, kad vieno kubinio metro vandens kaina uostamiesčio gyventojams gali išaugti dar 10 centų, vėliau apsistota ties 1–2 centais.

"Paskutiniais preliminariais skaičiavimais, kaina klaipėdiečiams lyg ir neturėtų kilti. O rajono gyventojams, žinoma, vanduo atpigs, nes pagal įstatymus vandens tiekėjas visiems gyventojams vandenį turi tiekti už tą pačią kainą", – sakė L.Makūnas.

Miesto taryba pastarajame posėdyje užkirto kelią greitam dviejų bendrovių susijungimui, nes nepritarė, kad akcinė bendrovė "Klaipėdos vanduo" būtų reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Aiškinta, kad tokie pokyčiai "Klaipėdos vandeniui" per metus padėtų sutaupyti 7,5 tūkst. litų, nes akcinei bendrovei kainuoja viešai skelbiami pranešimai apie akcininkų susirinkimus, esminius įvykius. Jai taip pat reikia mokėti pinigus finansų maklerių įmonei, kad ji atliktų akcininkų akcijų apskaitą.

Atsiduos su nuostoliais

Tačiau tikroji reorganizacijos priežastis buvo noras sujungti dvi įmones į vieną. "Klaipėdos vanduo" negali susijungti su "Klaipėdos rajono vandenimis", nes pastaroji yra uždaroji akcinė bendrovė. Tad "Klaipėdos vandeniui" tapus tokio paties statuso įmone, kliūčių susijungti nebebūtų buvę.

Nors politikai nepritarė bendrovės statuso teikimui, jie leido "Klaipėdos vandeniui" išleisti akcijų emisiją. Naujas akcijas įsigis Klaipėdos rajono savivaldybė, už jas atidavusi 100 proc. "Klaipėdos rajono vandenų" akcijų.

Taip rajono savivaldybė turės daugiau nei dabar "Klaipėdos vandens" akcijų, o rajonui vandenį tiekianti įmonė taps klaipėdietiškos bendrovės antrine įmone. "Klaipėdos vanduo", "įdukrindamas" "Klaipėdos rajono vandenis", sykiu pasiims ir 300 tūkst. litų nuostolių, nes su tokiu minusu rajono bendrovė baigė praėjusius metus.

"Klaipėdos vandens" pernykštis nuostolis – 124 tūkst. litų. Tačiau jau šiemet tikimasi milijono litų pelno.

Bijojo skaityti

L.Makūnas garantavo, kad pirminiame etape, "Klaipėdos rajono vandenims" tampant "Klaipėdos vandens" antrine įmone, klaipėdiečiams vandens kaina nekis.

"Ji gali keistis tada, kai naujas kainas patvirtins Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tačiau tai nereiškia, kad vanduo gali brangti dėl susijungimo, yra ir kitų veiksnių", – aiškino L.Makūnas.

"Klaipėdos vandens" teikiamo vandens kainos, remiantis įstatymu, gali būti peržiūrimos tik 2011 m. Arba tada, kai įmonės veiklos sąnaudos pasikeičia trimis procentais.

Suprantama, kad sujungus dvi įmones, veiklos sąnaudos tikrai keisis, nes didės darbuotojų skaičius, vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos išlaidos. Veiklos sąnaudos yra 39 proc. visos vandens kainos.

Paklaustas, kada galima tikėtis naujų vandens kainų, L.Makūnas tvirtino, kad šiemet tikrai niekas nesikeis. Nebent tada, jei Seimas priims įstatymo dėl mokesčių už gamtinius išteklius pataisas. Sprendimo projekte numatyta, kad vienas kubinis metras vandens turėtų brangti dvigubai – nuo 6 iki 12 centų.

"Manau, kad įmonė turi ieškoti rezervų, kaip šią išaugusią kainą pasidengti, o ne ją užkrauti ant gyventojų pečių", – ragino A.Stapulionis.

"Klaipėdos vanduo" ieško būdų, kaip susimažinti išlaidas. L.Makūno teigimu, yra parengtas 23 punktų planas. Tačiau paprašytas pakomentuoti, kaip įmonė mažinsis išlaidas, "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius buvo nekalbus: "Bijau net skaityti. Gal aš geriau neskaitysiu. Leiskite mums patiems apsvarstyti iki galo".

"Klaipėdos vandens" sąskaita

Vanduo (1 kub. m) – 2,59 Lt

Nuotekos (1 kub. m) – 3,68 Lt

Pardavimo kaina – 4,66 Lt

Mokestis už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą – 2,13 Lt

"Klaipėdos rajono vandenų" sąskaita

Vanduo (1 kub. m) – 2,08 Lt

Nuotekos (1 kub. m) – 6,3 Lt

Pardavimo kaina – 5,18 Lt

Mokestis už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą – 0 Lt