Neleido dirbti pajūryje

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai ėmėsi aiškintis, kodėl Germanas Čepas, neturintis leidimo vykdyti kokią nors veiklą šioje pajūrio vietoje, vis dar neišgabena vaizdą darkančių griozdų.

G.Čepas pernai buvo gavęs leidimą organizuoti renginį, kurį pavadino "Gaudyk bangą".

Pasakodamas apie savo veiklos ketinimus pajūryje, vyras minėjo, kad, be įvairių pramogų, filmų peržiūrų, koncertų, į renginio sąvoką įtraukė ir vaikų mokymą plaukti jūroje.

Praėjusiais metais jam nepavyko vykdyti veiklos, nes, kaip pats sakė, buvo užsiundytas įvairiausiais tikrintojais ir dirbti nebeturėjo galimybės.

Ką ten priėmė, nežinau. Kai gausiu sprendimą, tada ir pasidomėsiu.

Šiemet G.Čepas, būdamas viešosios įstaigos "Plaukimas visiems" vadovu, vėl prašė savivaldybę išduoti leidimą toje pačioje vietoje, kur stovi metaliniai konteineriai, rengti renginį.

Tačiau tokio leidimo savivaldybė jam nedavė.

Be visų kitų argumentų, atkreiptas dėmesys į gelbėtojų tikinimą, kad netoli molo, kur ketinama mokyti vaikus plaukti, tai daryti ypač pavojinga, ten esanti gili įduba.

Be to, tai yra vieta, kur leidžiama atsivesti šunis. Šioje vietoje plaukiojama kateriais ir vandens motociklais, todėl vaikams čia būtų nesaugu.

Vyras apskundė šį savivaldybės sprendimą.

Kam priklauso žemė?

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas patikino, kad jo vadovaujama įstaiga neturi teisinio pagrindo reikšti pretenzijų G.Čepui.

Germanas Čepas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Esą vieta, kur pastatyti konteineriai, nepatenka nei į saugomą teritoriją, nei į pajūrio juostą, nei į Baltijos jūros pajūrio juostą.

Ši teritorija priskiriama valstybinei žemei, kurią valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

"Bet kokiu atveju konteineriai stovi valstybinėje žemėje, todėl bet kas sugalvojęs negali ten statyti, kas jam į galvą šovė. Su savivaldybe aiškinomės ir diskutavome dėl šios vietos priklausomybės, rėmėmės specialiuoju planu", – tikino A.Šepštas.

Pasirodo, Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo tyrimą, bet kviečiamas asmuo, kaip teigiama, pastatęs minimoje vietoje konteinerius, į tarnybą neatvyksta.

Šios tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė tikino, kad dalis ploto, ant kurio stovi konteineriai, priklauso vieno sklypo savininkams, kita yra ant valstybinės žemės.

Pasak S.Narkuvienės, sklypo savininkai – uosto įmonė – sutikimo pastatyti konteinerius savo žemėje taip pat nėra davę.

"Niekada nebaudžiame, jei savivaldybė išduoda leidimą valstybinėje žemėje vykdyti kažkokį renginį ar ką panašaus. Iš savivaldybės pranešimo žinome, kad tokio leidimo nėra davusi. Mūsų žiniomis, pernai toks leidimas buvo duotas. Kai leidimo galiojimas baigiasi, renginio organizatoriai turi plotą sutvarkyti, o savivaldybės darbuotojai turi patikrinti, ar tai padaryta. Šiuo atveju taip nebuvo padaryta", – tvirtino S.Narkuvienė.

Bylinėjasi metų metus

Nusižengusįjį reikalavimui Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai ketina bausti už valstybinės žemės užėmimą. Bauda gali siekti 300 eurų.

Kol kas tarnybos darbuotojams pabendrauti su G.Čepu nepavyko, jam išsiųsta nemažai pranešimų, bet kitų galių prisikviesti baudžiamą asmenį nėra.

Galimas variantas – bus kreiptasi į policiją, kad jį atvesdintų.

"Nežinau, jokių jų raginimų negavau. Vieną kartą kažkada parašė, kad reikia atvykti, bet tuo metu sirgau, pranešiau, jog negaliu atvykti. Tai jie sakė, prisiims kažkokius sprendimus. Ką ten priėmė, nežinau. Kai gausiu sprendimą, tada ir pasidomėsiu", – teigė G.Čepas.

S.Narkuvienė tikino, kad administracinių teisės pažeidimų protokolą galima surašyti ir už akių.

Tačiau kur kas labiau tikėtina, kad nutarimas bausti asmenį bus įkeltas į tam tikrą interneto sistemą, o Valstybinė mokesčių inspekcija iš nubaustojo banko sąskaitos tiesiog nurašys skirtą baudą.

Jeigu G.Čepas ir po to neišgabentų konteinerių, po trijų mėnesių tarnyba kreipsis į teismą.

"Turėjome bylą dėl neteisėto žemės užėmimo Liepojos gatvėje. Penkerius metus bylinėjomės, visose instancijose laimėjome, perdavėme vykdymo raštus antstoliams. Žmogus, su kuriuo bylinėjomės, apskundė antstolį ir taip vis dar nevykdo teismo sprendimo, žemė vis dar užimta. Toks pavyzdys rodo, kad valstybė yra neįgali. Labai liūdna", – apgailestavo S.Narkuvienė.

Teismo sprendimą įvykdė

Pasakodamas apie bendravimą su savivaldybės administracija G.Čepas tikino, kad yra apskundęs atsisakymą pratęsti leidimą veiklai pajūryje.

Esą teismas įpareigojo savivaldybę arba pratęsti leidimą, arba pateikti motyvuotą atsisakymą.

"Jeigu jie nesugeba to padaryti, ta procedūra ir tęsiasi. Administracija iki šios dienos teismo sprendimo nevykdo. Kai bus įvykdytas sprendimas, tik tada ir bus aišku, ar leidimas veiklai išduotas. Tuo reikalu dabar užsiėmė antstolė Vida Daugirdienė. Tiesiog lauksime, žiūrėsime, kokie sprendimai bus priimti", – aiškino G.Čepas.

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas paaiškino, kad G.Čepas tikrai buvo užginčijęs savivaldybės administracijos sprendimą nebepratęsti leidimo minėtai veiklai.

Teismas tenkino jo prašymą, konstatuodamas, kad atsisakymas buvo nepakankamai motyvuotas.

"Įvertinome šiuos motyvus ir nusprendėme sprendimo neskųsti – gegužės mėnesį iš naujo išnagrinėjome pareiškėjo prašymą ir jo vėl netenkinome, atsižvelgę į teismo sprendimą, papildėme jį naujais motyvais. Motyvus išdėstėme raštu. Mūsų žiniomis, jis nebuvo apskųstas", – paaiškino Teisės skyriaus vadovas.

A.Kačalinas prisiminė antstolės reikalavimą vykdyti balandžio 1-ąją priimtą sprendimą ir jai pranešė, kad jis jau įvykdytas gegužės viduryje.

Teisės skyriaus vedėjas patikino turintis įrodymų, kad apie tai G.Čepas buvo informuotas, nutarimas jam išsiųstas registruotu laišku.

Todėl savivaldybės darbuotojai įsitikinę, kad teismo sprendimą įvykdė.

Primena provokacijas

A.Kačalinas pasakojo, kad savivaldybė su G.Čepu turi apie tuziną bylų.

Savivaldybės teisininkas negailėjo pagyrų šio asmens įkurtos viešosios įstaigos veiklai mokant neįgalius vaikus plaukti. Tai esąs sunkus ir labai reikalingas darbas, kurio daugiau nelabai kas imasi.

"Kalbant apie biurokratinius veiksmus, kai jis atlieka kažkokius "popierinius" dalykus, kad gautų finansavimą, galima įžvelgti savotišką nerūpestingumą ar net piktnaudžiavimą. Pavyzdžiui, kai paraiška finansavimui pateikiama vos ne paskutinės dienos 23 valandą. Paskui vyksta ginčas, ar paraiškos pateikimo terminas baigiasi 17 valandą, ar tos paros pabaigoje. Kartais atrodo, kad provokuojamas ginčas. Tam tikri šio žmogaus veiksmai yra ne visai atitinkantys atidaus ir rūpestingo žmogaus standartą", – svarstė A.Kačalinas.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė patikino, kad teisiniai klausimai sprendžiami argumentais, renkant įrodymus, išklausant visų pusių paaiškinimus.

Jeigu kuri nors pusė vengia šių procedūrų, greitai išspręsti šių klausimų neįmanoma.