Pereiti į pagrindinį turinį

Metų tolerancijos žmogus – apie Litvakų atminties sodą ir svarbias istorijos pamokas

2020-02-06 11:00

Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" Metų tolerancijos žmogaus apdovanojimu šiemet pagerbė Litvakų atminties sodo įkūrėją, visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Eugenijų Bunką.

Įvertinimas: Metų žmogaus titulu šiemet įvertintas žurnalistas, kraštotyrininkas ir Litvakų atminties sodo įkūrėjas E.Bunka. Įvertinimas: Metų žmogaus titulu šiemet įvertintas žurnalistas, kraštotyrininkas ir Litvakų atminties sodo įkūrėjas E.Bunka. Įvertinimas: Metų žmogaus titulu šiemet įvertintas žurnalistas, kraštotyrininkas ir Litvakų atminties sodo įkūrėjas E.Bunka.

Įvertino atminties gaivinimą

Nuo 2001-ųjų teikiamas Tolerancijos žmogaus apdovanojimas skiriamas asmeniui, kuris savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojo prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakė prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Šių metų laureatas E.Bunka teigia tęsiantis savo tėvo Jakovo Bunkos darbus.

Jo vardo labdaros ir paramos fondas rengia stovyklas vaikams, susitikimus mokyklose.

Mūsų fondo vienas tikslų ir yra dirbti su vaikais, kad jie žinotų ir suvoktų, kas čia atsitiko.

E.Bunka apdovanojimu įvertintas už ilgametį vadovavimą J.Bunkos fondui, pilietines, edukacines iniciatyvas, Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškosios atminties gaivinimą ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. "Kad ir kaip būtų, bet fondas per tuos metus padarė, kas išlieka, kas yra matoma. Litvakų atminties sodą, manyčiau, jau aplankė tūkstančiai, nes jis yra pakeliui į Žemaitijos nacionalinį parką. Žmonės atvažiuoja, užsuka, pamato, pasakoja kitiems, nes kažko panašaus Lietuvoje kaip ir nėra", – tikino E.Bunka.

Litvakų atminties sodas

Litvakų atminties sodas – tai Lietuvos kontūre "augančios" metalinės obelys su obuoliais, tarsi ženklinančiais iki Antrojo pasaulinio karo čia gyvenusius žydus.

Pradžioje E.Bunka planavo visuose šalies miesteliuose, kur gyveno ir buvo nužudyti žydai, pastatyti po tokią simbolinę obelį, ir ant jų kabinti metalinius obuolius, kaip priminimą, kad čia kažkada buvo žydų bendruomenė, tačiau, kaip pats teigė, susidūrė su tam tikru atsainumu.

Eugenijaus Bunkos asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi sumanymo nesinorėjo atidėlioti, buvo nuspręsta viską padaryti vienoje vietoje.

Taip atsirado simbolinė Lietuva su pirmąja obelimi.

Svarbi istorijos pamoka

"Pradžioje viskas atrodė liūdnokai. Bet visai neseniai Prezidento Gitano Nausėdos "pasodinta" obelis jau yra 53-ioji. Kviečiame visus, kad dalyvautų šiame projekte. Pirmoji iš savivaldybių prie to ketina prisijungti Palanga, jos atstovai "pasodins" obelį, skirtą kurorto žydų atminimui", – kalbėjo E.Bunka.

Savo laiku Lietuvoje buvo 234 žydų bendruomenės. Penktadaliui jų atminimo ženklai jau yra.

E.Bunka viliasi, kad ilgainiui Litvakų atminimo sodas užsipildys.

"Fizinio darbo daug, tačiau turiu puikius pagalbininkus – anūkus Vilių ir Luką. Džiugu, kad jie prisiliečia prie šių dalykų, kas jiems yra didžiausia istorijos pamoka. Mūsų fondo vienas tikslų ir yra dirbti su vaikais, kad jie žinotų ir suvoktų, kas čia atsitiko", – teigė E.Bunka.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų