Nuolat brangstanti šiluma verčia miesto valdžią sparčiau ieškoti išeities. Bent dalį klaipėdiečių po ketverių metų šildys jų pačių išmestos šiukšlės.

Atliekas degins mieste

Žalią šviesą termofikacinės elektrinės atsiradimui po Naujųjų turėtų įžiebti miesto politikai.

Šiuo metu baigiamos rengti sutartys su bendrovės „Klaipėdos energija“ akcininkais, kad būtų galima pradėti jėgainės planavimo ir statybos darbus.

Viena akcininkių – bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ pasiūlė savivaldybei termofikacinę elektrinę statyti Klaipėdos mieste, o ne rajone. Taip tikimasi sumažinti šilumos energijos kainą gyventojams ir išspręsti komunalinių atliekų panaudojimo problemą.

„Šiuo metu jau esame finišo tiesiojoje, baigiamas poveikio aplinkai vertinimas, tad jau aišku, kad elektrinė galėtų atsirasti mieste“, – patvirtino darbo grupės vadovė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Kitų metų pradžioje parengtam sprendimo projektui dar turės pritarti miesto taryba. Elektrinės statybos iniciatorė – Suomijos energetikų korporacijos dukterinė bendrovė „Fortum Heat Lietuva”, valdanti beveik penktadalį bendrovės „Klaipėdos energija” akcijų.

Kaina mažėtų 5 centais

Jėgainėje būtų deginamos buitinės ir pramoninės atliekos. Taip ketinama atsikratyti iki 200 tūkst. tonų atliekų per metus. Jas elektrinei tiektų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Tačiau nerimaujama, jog mažėjant vartojimui šiukšlių gali nebūti tiek daug, kiek tikėtasi.

„Jeigu tokia jėgainė atsirastų, pirminiais skaičiavimais, klaipėdiečiai už šilumos kilovatvalandę mokėtų apie penkiolika centų. Štai ir atsakymas į klausimą – statyti elektrinę verta, todėl dirbame toliau“, – tikino meras Rimantas Taraškevičius.

Tačiau pagrindinis motyvas, anot jo, mažinti priklausomybę nuo dujų tiekėjų.

Šiuo metu daugiau kaip 90 proc. klaipėdiečiams tiekiamos šilumos pagaminama iš dujų.

Dabar klaipėdiečiai už šilumos kilovatvalandę moka 20,5 cento. Brangstant gamtinėms dujoms už šilumą netrukus tektų mokėti dar bent ketvirtadaliu daugiau.

Rajono valdžia atsisakė

Klaipėdos miesto taryba termofikacinės elektrinės statybai pritarė dar pernai kovą. Tačiau rajono taryba birželio pradžioje vieningai balsavo prieš.

Politikų sprendimą nulėmė mokslininkų pastabos.

Jų išvadose teigiama, kad jėgainė į aplinką išmestų iki 64 rūšių cheminių junginių, kurie dar labiau užterštų orą.

Termofikacinė elektrinė turėtų pradėti veikti 2012 metų rudenį. Jos statyba kainuos iki pusės milijardo litų. Didžiąją dalį sumos tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų. Elektrinė pigesne šiluma aprūpintų trečdalį uostamiesčio gyventojų.

Savivaldybė ragina šilumos energiją gaminti bei tiekti ir kitas privačias bendroves.

Energetikos specialistų skaičiavimais, biokuro rinkos plėtra ir atliekų deginimas leistų sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumai nuo dabartinių 77 iki 28 proc.