Išjudinti Klaipėdos verslą ir pritraukti daugiau atvykėlių į uostamiestį galėtų unikalus pažinimo parkas. Tokį sumanymą miesto vadovybei pateikė klaipėdietis jūrų kapitonas, tačiau kol kas jokios reakcijos nesulaukė.

Plaukiojantis technikos stebuklas

Klaipėdietis jūrų kapitonas Jurijus Potašnikovas siūlo būdą, kaip mieste įrengti pažintinį traukos objektą, kuris galėtų padėti pritraukti ir papildomas lėšas tiek verslui, tiek pačiai Klaipėdai.

„Parašiau planelį, kaip Klaipėdoje įrengti nedidelį edukacinį turistinį ir poilsio bei pramogų parką“, – pasakojo fizika ir matematika besidomintis jūrininkas.

J.Potašnikovas įsitikinęs, jog daugybę mechanikos atradimų galima būtų eksponuoti viešai, kad visi patirtų tą pažinimo jausmą.

Šalia poilsio parko Liepojos gatvėje netoli Dragūnų gyvenamųjų namų kvartalo esančiame Mumlaukio ežere galėtų plaukioti plaustas – burlaivio imitacija. Jo pagrindinėje salėje galėtų tilpti iki 100 žmonių. Tame burlaivyje galėtų būti gyvenamosios patalpos, virtuvė, kelios techninės paskirties erdvės, galėtų būti rengiamos parodos, konferencijos, susitikimai, spektakliai. O svarbiausia – ten būtų įrengta lietuvių fizikų atradimų ir pasiekimų, taip pat senovinių veikiančių mechanizmų ekspozicija. Tokia jūrininko vizija.

Vienišas entuziazmas

Autorius ten pat siūlo įrengti ir iliuzijų teatrą, kuriame artistais būtų patys lankytojai.

„Tokių pavyzdžių yra labai daug. Vienas ryškiausių Paryžiuje – Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejaus veidrodžių kambarys, kur viskas pagrįsta fizikiniais reiškiniais, šviesos ir atspindžių žaismu“, – teigė J.Potašnikovas.

Esą panašių efektų erdvę būtų galima sukurti ir Klaipėdoje. Be to, žmones galėtų pritraukti vakariniai muzikiniai šviesos fontanų šou.

Pasiūlymą jūrininkas atidavė dar buvusiam miesto merui, bet jokio atsakymo iki šiol nesulaukė.

„Manau, kad šitas objektas galėtų pradėti veikti jau kitais metais. Plaustą pagaminti nesudėtinga, žinoma, sudėtingiau būtų surinkti eksponatus“, – įsitikinęs idėjos autorius.

Idėjos sklando dešimtmetį

Įrengti pačią ekspoziciją be europinės paramos vargiai įmanoma.

„Paprastai mažiausiai trejus metus priiminėjami sprendimai, planavimai, projektavimai. Reikia gerai suskaičiuoti, kiek tai kainuotų, ir įvertinti, kas tuos pinigus galėtų duoti. Privatus sektorius greičiausiai šito nesiims, nes sąnaudos didžiulės. Verslininkai be miesto valdžios strategijos to imtis nerizikuos“, – įsitikinęs rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas.

Pašnekovo nuomone, toks projektas miestui esą labai reikalingas. Apie panašų dalyką kalbama jau daugiau nei dešimtmetį. 2003 metais buvo idėja Klaipėdoje įrengti Lietuvos silueto parką su sumažintais šalies keliais ir miestais, kuriuos planuota pažymėti išskirtiniais jų akcentais.

„Ši idėja net nepradėta įgyvendinti, nes buvo aiškiai pasakyta, kad niekas nebevažiuos į Vilnių. Visi vyks į šitą parką ir sakys, kad jau aplankiau visą Lietuvą. Šis sumanymas tada esą buvo per daug agresyvus kitų didmiesčių atžvilgiu“, – prisiminė R.Vaitiekūnas.

Pažintiniai projektai labai vertinami. Europoje yra apie 250 parkų, 50 – gamtinės pakraipos, kiek daugiau – pažintinių, likusieji yra šeimos poilsio parkai.