Siekia atlyginti nuostolius

Po to, kai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) išaiškino, kad 2,5 tūkst. leidimų išduoti asmenims ir jų transporto priemonėms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ar registruota buveinė nėra Kuršių nerijoje, buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų įvertinta valstybei padaryta žala ir atlyginti nuostoliai.

Tūkstančiai esą negaliojančių leidimų persikelti nemokamai per Kuršių marias nustatyti patikrinus bendrovės "Smiltynės perkėla" sąrašą.

Tų leidimų galiojimas panaikintas.

Iki pernai sausio leidimai nemokamai keltis keltu buvo išduodami pagal Klaipėdos ir Neringos savivaldybių pateiktą informaciją bendrovei "Smiltynės perkėla".

Nuo šių metų pradžios dokumentus tokiems leidimams išduoti tikrina pati LAKD, kuri inicijavo ir jų išdavimo tvarkos pataisas.

Meras įžvelgė trūkumų

Neringos savivaldybės tos pataisos netenkino ir jos vadovybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad būtų peržiūrėta persikėlimo per Kuršių marias kompensavimo tvarka.

"Galime pasidžiaugti, kad derybose su Vyriausybe nemažai pasiekėme, tačiau manome, kad čia dar labai daug liko neteisingumo. Naujoje tvarkoje pakeistas vos vienas kitas formalumas. Dabar palikta ta pati sistema, o tai reiškia, kad po kelerių metų vėl gali prasidėti bylos, kaip dabar po buvusio ministro Roko Masiulio iniciatyvų. Šiuo metu yra iškeltos 24 bylos, kuriose bylinėjamasi su FNTT. Į teismus priversti vaikščioti apie 70 žmonių, tad pas mus turbūt neteistų nebeliks", – ironizavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Anot mero, teisės aktai turėtų būti tokie, kad jie nestumtų žmonių į nusikaltimą.

Šiandien yra nemažai bylų, iškeltų įmonėms, kurios veikė pagal panaudą ir naudojosi nemokamu persikėlimu per Kuršių marias "Smiltynės perkėlos" keltais.

"Tačiau to meto Vyriausybės nutarimai leido pagal panaudą keltis per marias nemokamai. Visi tą aiškiai supratome. Pavyzdžiui, Neringoje statybas vykdantys žmonės sudarydavo panaudos sutartį su kažkokį objektą statančia įmone, ji gabeno statybines medžiagas keltu nemokamai. Ir tai buvo konkurencinga verslo atžvilgiu. Viskas buvo visiems suprantama, ir staiga tai tapo nelegalu, žmonėms iškeltos bylos. Dabar pakeista tvarka, jau panaudos sutarties nebereikia, tačiau dabar "Regitroje" automobilio pase įrašomas jo naudotojas ir jam jau suteikiama teisė keltu keltis nemokamai. Tai kas pasikeitė?" – klausė D.Jasaitis.

Verslui – nevienodos sąlygos

Neatlygintinai per Kuršių marias turi teisę keltis Neringos savivaldybės ar Klaipėdos savivaldybės, tai yra Smiltynės gyventojai, neįgalūs asmenys bei juridinių įmonių ar įstaigų atstovai, registruoti ir dirbantys šioje savivaldybėje.

Vis dėlto naujoje tvarkoje atsirado tam tikri momentai, kurie iškreipia rinką.

"Pavyzdžiui, įstatyme įrašyta, kad, jei kuras į Neringą keltais gabenamas cisternomis, tai tas automobilis per marias turi teisę būti keliamas nemokamai. Pas mus savivaldybėje šildymui 90 proc. naudojamas biokuras, kuris vežamas ne cisternomis. Tai kur čia lygybė? Gal šiuo įstatymu yra proteguojama ir lengvatos suteikiamos kažkokiai vienai įmonei, bet tikrai ne "Neringos šilumos tinklams"? – stebėjosi D.Jasaitis.

Meras teigė, kad su tuo susidūrė ir verslas. Jei vieni poilsio namai šildomi dujomis, tai jos per marias gabenamos nemokamai, o jei – biokuru, kelto paslaugos jau kainuoja.

"Klausimas, kaip jiems konkuruoti? Ar čia lygios sąlygos verslui? Jau iš žemyno į Kuršių neriją malkų atgabenimas yra brangus, tai dar kainuoja ir kelto paslaugos. Mūsų manymu, visi šitie dalykai valstybės turi būti finansuojami", – teigė D.Jasaitis.

Klausimas dėl viešųjų pirkimų

Neringos merui antrino ir teisininkas, advokatų kontoros "Ellex Valiunas" ekspertas Audrius Petkevičius, kuris pritarė, jog tos nuostatos, kurios taikomos šiuo metu, nėra pakankamai teisingos.

"Dabar daliai verslo, keliantis per Kuršių marias, atsiranda pareiga mokėti už kelto paslaugas. O tai reiškia, kad visa savivaldybė negauna tinkamų paslaugų ar prekių, nes jos dėl keltų mokesčio yra brangesnės nei kitur, ir dėl to atsiranda tam tikras verslo diskriminavimas", – pastebėjo A.Petkevičius.

Anot teisininko, nuolaidas persikėlimui gauna tik tas verslas, kurio buveinė registruota Neringoje.

Tačiau esą tai nereiškia, kad verslas tik ten "daromas", kur registruotas.

"Juk Neringai reikia ir statybininkų, ir kelininkų, kitų specialistų. Ir jie, vykdami atlikti paslaugas gyventojams, turistams ar savivaldybei, privalo mokėti už keltą. Tai išeina, kad dėl formalaus reikalavimo yra iškreipiama rinka. Mūsų manymu, siekiant teisingumo, visas verslas, kuris realiai dirba Neringoje, nesvarbu, kur registruotas, keltais turėtų keltis nemokamai", – įsitikinęs A.Petkevičius.

Jo teigimu, tai liečia ir viešuosius pirkimus.

Neringoje neregistruotos įmonės negali konkuruoti su formaliai šioje savivaldybėje registruotomis įmonėmis jau vien dėl to, kad joms reikės mokėti už persikėlimą per marias, kai jų konkurentai tam turi lengvatas.

"Kontrolė turėtų būtų labai griežta. Lengvatomis neturėtų naudotis tie, kuriems nepriklauso. Tačiau savivaldybėje dirbantys turėtų naudotis keltais neatlygintinai", – pabrėžė A.Petkevičius.