Aprūpinimo dujomis centras
Lietuva, Estija, Suomija ir Lenkija jau visiškai atsisakė rusiškų dujų, Latvija tai ketina padaryti nuo kitų metų.
Pagrindiniai dujų tiekėjai šiame regione yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai Lenkijoje (Svinouiscio) ir Lietuvoje (Klaipėdoje).
Vokietijos leidinys "Deutche Welle" (DW) dėl Klaipėdos uosto SGD terminalo Lietuvą mato, kaip toliaregiškai į ateitį žvelgusią šalį.
Dabar, kai dalyje Europos šalių, o labiausiai Vokietijoje, iškilo dujų badas, Lietuva per Klaipėdos SGD terminalą dujomis iš Norvegijos ir JAV aprūpina ir save, ir kaimynines šalis. Pavyzdžiui, Estija šiomis dienomis susitarė su Vakarų dujų tiekėjais ir spalio bei lapkričio mėnesiais per Klaipėdos SGD atsigabens dujų.
Vokietija yra numačiusi pasistatyti keturis SGD terminalus. Vienas iš jų bus ir Baltijos pajūryje. Visi Vokietijos terminalai bus statomi pagal Klaipėdoje esnčio terminalo pavyzdį. Tai yra greičiausias ir pigiausias būdas priimti dujas jūros keliu. Vokietija nežada taupyti. Visi jos terminalai bus galingesni už esantį Klaipėdoje.
Jei Klaipėdos SGD terminalas būtų bent trečdaliu, o dar geriau dvigubai galingesnis, nereikėtų statyti naujų SGD terminalų nei Estijoje, nei Latvijoje. Tačiau prieš 10-metį, kai Lietuva svarstė ir projektavo SGD terminalą, buvo girdėti klausimų, o kam reikia tokio didelio?
Pristatymas: taip Vokietijoje pristatoma ES apsirūpinimo dujomis schema, kurios centre yra Klaipėdos SGD terminalas. / "DW" nuotr.
Naftos nepriklausomybė
Kitas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos iš dalies ir Lenkijos nepriklausomybės pavyzdys yra rusiškos naftos ir jos produktų vartojimas.
Jei Klaipėdos SGD terminalas būtų bent trečdaliu, o dar geriau dvigubai galingesnis, nebūtų reikėję statyti naujų įrenginių nei Estijoje, nei Latvijoje.
Lietuva jau yra paskelbusi, kad visiškai nebenaudoja rusiškos naftos ir jos produktų. Į Būtingės naftos terminalą, kuris nafta aprūpina "Orlen Lietuva" gamyklą Mažeikiuose, jau kelis mėnesius atgabenama tik vakarietiška nafta. Pagrindiniai tiekėjai yra norvegai, nes jų nafta labiausiai panaši į rusišką, kurią anksčiau ir perdirbdavo.
Gamyklos "Orlen Lietuva" pagaminti naftos produktai keliauja tiek į kitas Baltijos šalis, tiek dalis ir į Lenkijos šiaurės rytus.
Rusiją aplenkiantis kanalas
Šiomis dienomis dar viena žinia apie nepriklausomybę nuo Rusijos nuskambėjo Lenkijoje. Ji maždaug mėnesiu pirma laiko baigė statyti Vyslos neriją kertantį laivybos kanalą į Vyslos marias. Lenkijos laivams į Vyslos marias nebereikės plaukti per Rusijos Kaliningrado srities Baltijsko uosto įplauką.
Kai Lenkijoje prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie Vyslos nerijos laivybos kanalą, Rusijoje kilo didelis nepasitenkinimas. Aiškinta, kad neva bus užterštos Vyslos marios, kurios Rusijoje vadinamos "Baltijskij zaliv", o lietuviškai – Aistmarės.
Nieko blogo neįvyko. Laivybos kanalo įrengimo projektas baigtas, įvyko jo išbandymas, oficialus atidarymas numatytas šiemet rugsėjo 17 d. Įplaukos kanalo įrengimas aplinkai netgi ir pasitarnavo. Kasant kanalą, iš jo grunto Vyslos mariose papildomai įrengta 181 ha sala, kuri taps paukščių rojumi.
"Kanalas per Vyslos neriją atrodo nuostabiai. Jis sutrumpins laivų plaukimo į Vyslos marias laiką, nebereikės naudotis Rusijos Baltijsko sąsiauriu", – teigė Lenkijos infrastruktūros viceministras Marekas Grobarczykas.
