Nežinomybė, slapukavimas, tuščiažodžiavimas ir kai kurių valdžios veikėjų bejėgiški pareiškimai dėl Nigerijos nusikaltėlių rankose atsidūrusių mūsų jūrininkų jau ima kelti audrą Lietuvoje.

Kompanija slepia detales

„Aš pats nupirksiu Rasai Juknevičienei bilietą į Nigeriją. Pareiškusi, kad nėra pinigų penkiems Lietuvos jūrininkams vaduoti, ji turėtų nuskristi į Afriką ir pati pasiduoti pagrobėjams vietoj savo šalies piliečių. Pasaulyje toks gynybos ministro pareiškimas būtų akibrokštas. Man gėda už savo valstybę“, – sukrėstas piktinosi šiemet Metų jūrininku pripažintas Sigitas Šileris.

Naktį iš pirmadienio į antradienį „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausantis laivas „Saturnas“ buvo užpultas išoriniame reide prie Nigerijos krantų. Iš keturiolikos laive buvusių lietuvių penki buvo pagrobti. Laivo savininkai antradienį situaciją komentuoti atsisakė pareiškę, jog penki pagrobti lietuviai yra gyvi ir saugūs.

Šaltinių teigimu, vakar visą dieną „Limarko“ būstinėje Klaipėdoje vyko pasitarimas. Teigta, kad derybose kompanija turi gerų žinių, tačiau detaliau situacija nebuvo komentuojama.

Daugybę metų prie Afrikos krantų plaukiojęs žinomas kapitonas S.Šileris tikina buvęs šokiruotas užvakar pasklidus žiniai apie Lietuvos jūrininkus, patekusius į Nigerijos jūros piratų rankas.

Tolimojo plaukiojimo patirtį turinčio kapitono nuomone, pagrobėjų sugebėjimų jokiu būdu nereikėtų vertinti skeptiškai.

Klesti grobimo verslas

„Pareiškimai, kad tai tik Afrikos valstybė ir susidurta su laukinių kraštu, nėra teisingi. Žmonių grobimo verslas ten gerai išvystytas. Grupuočių vadovai šioje šalyje toli gražu neprimena Trečiojo pasaulio šalių atstovų. Tai puikiai išsilavinę, aukštąjį mokslą ir plačius ryšius turintys žmonės. Nors Nigerija nestokoja įvairiausių naudingųjų iškasenų, naftos atsargų, žmonės gyvena labai vargingai. Paprastas plėšikavimas čia yra pragyvenimo būdas. Jei turi automatą, tau dirbti nereikės. Todėl šalyje tiesiog klesti žmonių grobimo verslas“, – tikino klaipėdietis S.Šileris.

Kapitono įsitikinimu, nė vienai pasaulio laivybos kompanijai netenka blaškytis ieškant, kas atsakingi už išpuolį prieš jos šalies piliečius, dažniausiai susisiekiama civilizuotais kanalais.

„Mano žiniomis, Londone visą parą veikianti advokatų kontora dažniausiai tarpininkauja pagrobėjų interesams. Patikėkite, deramasi su baltaisiais“, – įtikinėjo S.Šileris.

Rusijos įtaka padėtų

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Klaipėdoje antradienį pareiškė, kad situacijai kontroliuoti yra sudaryta tarpžinybinė komisija, paprašyta Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos.

„Tokiu atveju reikia kreiptis tik į Rusiją. Nigerijoje man teko būti ne vienerius metus. Šioje šalyje esanti Rusijos ambasada yra viena didžiausių iš visų užsienio valstybių. Joje dirba per tris šimtus žmonių, šalis išraizgyta Rusijos statytų dujotiekių, naftotiekių ir nutiestų kelių. Pačiam teko susidurti su daugybe Rusijos privačių kompanijų. Šioje šalyje ji turi didelę įtaką“, – dėstė klaipėdietis.

Ilgametis jūrininkas abejojo tikimybe, kad tokioje situacijoje Lietuvai padėtų NATO ar ES valstybės.

„Kitos tarptautinės organizacijos mažai gali lemti tokioje situacijoje. Tai yra tos šalies, kurios piliečiai pateko į nelaimę, reikalas. Kitų šalių karinės pajėgos imsis veiksmų tik tuomet, kai tai lies tų šalių ekonominius interesus. Mokėti išpirką yra visuomet pigiau nei kariauti. Kitas klausimas: ar mes pajėgūs vieni spręsti išvadavimo klausimą ir kas mokės išpirką. Viena kompanija gali būti nepajėgi padengti žmonių išlaisvinimo kaštus“, – svarstė S.Šileris.

Kas ir iš ko mokės?

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka dienraščiui prisipažino, kad net neabejojantis, jog kompanija jau derasi dėl jūrininkų išlaisvinimo.

„Kiekvienoje šalyje yra tam tikros struktūros ir kompanijos, Nigerijoje taip pat yra labai daug baltųjų. Svarbu surasti tinkamas duris, į kurias reikėtų pabelsti. Nuo to priklausys visos operacijos sėkmė“, – pastebėjo Laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius.

„Žinoma, kad čia yra išpirkos klausimas. Tai galėtų būti 2-3 milijonų dolerių suma. Tačiau dabar toks laikotarpis, kai visas laivybos sektorius yra duobėje, tokią sumą sunku paimti iš apyvartinių lėšų. Jei jų nėra, teks skolintis. Skoloms padengti tuomet teks galvoti apie vieno kito laivo pardavimą“, – svarstė G.Kutka.

Anksčiau pelningai dirbusios „Limarko“ laivininkystės kompanijos pelną pastaruoju metu ėmė keisti milijoniniai nuostoliai.

Tikėtis, jog išpirką sumokės valstybė, nerealu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas mano, kad Lietuva tokioje situacijoje neturėtų prisidėti prie pinigų mokėjimo nusikaltėliams.

„Tai tik dar labiau paskatintų piratavimą ir žmonių grobimus. Daugybė šalių laikosi tokios nuomonės. Tačiau yra atvejų, kai privatūs asmenys mokėjo išpirkas, o valstybės ėmėsi piratų sulaikymo ir persekiojimo operacijų“, – vakar tikino A.Anušauskas.

Neigia įvykdę pagrobimą

Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pastebi, jog situaciją apsunkina dar ir tai, kad Nigerijoje nėra įmonės atstovybės, tačiau pastebi, jog laive likusi įgula gali išlikti ryšininkais su "Saturno" savininkais.

Tai, kad informacija apie lietuvių pagrobimą yra stebima Nigerijos grupuočių, byloja, jog jau antradienio vakarą pasirodė judėjimo už Nigerio deltos išlaisvinimą (MEND) pranešimas, esą šio judėjimo nariai neprisidėjo prie pagrobimo.

„Toje šalyje siaučia daugybė grupuočių. Susigaudyti, su kuo turime reikalą, galima tik tiksliai žinant, kas pagrobė lietuvius“, – tikino S.Šileris.

Tolimojo plaukiojimo kapitonas prisiminė, kad Afrikoje teko susidurti su absurdiškomis situacijomis.

„Kartą mūsų laivo buvo paprašyta poros dėžių žuvų kaliniams pamaitinti. Tai toks kraštas, kad geriau nueiti pas baltuosius į laivą ir paprašyti valgyti, nei patiems tų žuvų pasigauti. Laivo „Algirdas“ istorija, nutikusi 1998 metais Indijos vandenyne, turi visai kitą atspalvį. Ten Azijos šalys turi gilią piratavimo patirtį. Tačiau ginkluoti Nigerijos banditai dar tik pradžiamoksliai. Dar kitą atspalvį turi 2000-aisiais Pusiaujo Gvinėjos vandenyse laivo „Rytas“ užgrobimo istorija – jis buvo sulaikytas oficialios šalies valdžios. Jai nieko nereikėjo, tik žuvų, buvo kažkokia nacionalinė šventė, o gubernatorius nusprendė, kad nėra kuo pamaitinti žmonių, ir užgrobė žvejybinį laivą. Štai tokios istorijos nutinka“, – pasakojo S.Šileris.

Žmonoms belieka tikėtis

Vieno laive „Saturnas“ likusių įgulos narių žmona Jelena Solomatina vakar tikino, kad jau antra diena „Limarko“ laivininkystės kompanija nesiteikia pranešti apie įvykį.

„Viską sužinojau tik iš draugų. Skambinau į kompaniją, niekas su manimi nebendrauja. Tačiau aš nepuolu į paniką. Tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – tikino šaldytuvų mechaniko žmona.

Moteris prisipažino, jog kovą išlydėjusi sutuoktinį į reisą šiomis dienomis ji jau laukė žinių iš jo sugrįžtančio.

„Jis netrukus jau turėjo sugrįžti. Niekas negalvojo, kad taip viskas nutiks“, – tikino žmona.

Apie tai, jog jos vyras sveikas ir gyvas, klaipėdietė sužinojo iš trumposios žinutės.

„Antradienį po pietų gavau jo žinutę, tik tiek ir parašyta, kad viskas gerai, jis sveikas ir gyvas. Aš labai tikiuosi, jog kompanija skubės kuo greičiau vyrus parskraidinti į namus“, – vylėsi moteris.

Tris sūnus užauginusi klaipėdietė tikino, kad nelaimės visiškai nenujautė.

„Tik be jo pirmuosius mėnesius kankino ilgesys, širdį labai skaudėjo. Tačiau aš turiu būti stipri, jokios dejonės nei man, nei šeimai, nei kompanijai nepadės. Tai mano žmogus, su kuriuo nugyvenau gyvenimą, ir aš tikiuosi, kad jis sugrįš“, – vilčių neslėpė J.Solomatina.