Kelias dienas į krantą pūtęs vėjas pakėlė jūros lygį, dėl to ėmė kilti visų jūros ar marių link tekančių upių lygmenys.

Dangė ties Klaipėda buvo pasiekusi 2,5 metro lygį, tačiau po truputį upė jau ima slūgti.

Labiausia į viršų šoktelėjo Šventoji. Ji pasiekė 3,5 m. aukštį ir kol kas upės lygmuo nekrenta.

Šiaurinė Šventosios miestelio dalis taip pat skęsta, bet didžiausia bėda yra soduose.

Prieš pora dienų buvo šoktelėjusi ir Rąžė, tekanti Palangos centru, tačiau iš krantų neišsiliejo.

Vis tik nuostolius jau skaičiuoja sodų bendrijos „Darba“ senbuviai. Kai kur upelio Darba, kuris įteka į Šventąją, vanduo patvindė sklypus ir visiškai priartėjo prie pastatų.

„Gamta pridirbo. Turbūt visa Žemaitija skęsta. Tiek vandens dar nesu matęs. Šventoji taip patvino, kad nepriima vandens ir melioracinių kanalų. Šiaurinė Šventosios miestelio dalis taip pat skęsta, bet didžiausia bėda yra soduose“, – tikino Šventosios seniūnės pavaduotojas Alvidas Bacius.

Kol kas gyventojai savivaldybės pagalbos neprašė, žmonės laukia, kol vanduo atsitrauks.

„Visas sniegas, kurio gavome iki Kalėdų, ištirpo ir visas vanduo sutekėjo į griovius. Upės prisipildžiusios, tad ir nėra kur dėtis vandeniui. Viskas kyla į viršų. Mano namuose, kur patys drenažą darėme, taip pat neatlaikė namas, vanduo rūsy pasirodė“, – pasakojo A. Bacius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus kol kas ramina pajūrio gyventojus ir tikina, kad ypatingai gausių kritulių nebus.

Upės prisipildžiusios, tad ir nėra kur dėtis vandeniui. Viskas kyla į viršų.

„Bet štai vėjas nebus palankus, jis dar vis pūs į krantą. Tai reiškia, kad vis dar turėsime apsunkintą nutekėjimą iš upių. Jūros patvanka kalta, kad taip ištvino Šventoji ir Rąžė. Kai yra patvanka, upės, pasiekusios jūrą, į kitą pusė ima tekėti“, – juokavo J. Šimkus.

J. Šimkus tikino, kad tokiems reiškiniams įtaką daro ir ciklonai.

„Atmosferos slėgis mažiau vandenį slegia. Susideda keli faktoriai ir gaunasi toks efektas. To nebūtų nutikę, jei tik būtų buvęs palankus vėjas. Kol kas tokios didelės prietakos upėse nebėra, jau viskas ištirpo. Vadinasi reikia laukti. Nebus kelias dienas trunkančio lietaus, jei kritulių bus, jie nebus gausūs, gal tik šlapdribos reikėtų tikėtis, o ji nebus pavojinga“, – aiškino specialistas.

Po vandeniu trečiadienio pavakarę atsidūrė ir Priekulės parkas. Klaipėdos rajone upių lygmenys taip pat pasiekė kritines ribas.

Visose upėse fiksavome upių pakilimus.

Minija ties Priekule viršijo 5 metrų lygį. Stichiniu vadinama 5,6 m. lygio riba. O maksimali Minijos upės riba šioje vietoje yra 5,8 m.

Grėsmingai buvo pakilusi Akmena-Dangė ties Kretinga. Kretingoje vandens lygis buvo viršijęs 3,8 m. ribą, tačiau čia vanduo po truputį slūgsta.

Minija ties Kartena šoktelėjo iki 4,6 m. lygio, tačiau čia vandens lygis taip pat jau slūgsta.

„Visose upėse fiksavome upių pakilimus. Polaidžio vanduo užliejo ir pamario pievas Šilutės rajone, po vandeniu atsidūrė krašto keliai, apsemtas Žalgirių miškas“, – priminė J. Šimkus.