Viena gyventoja paskambino į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrą. Moteris pasakojo, kad šalia Nemirsetos esančiuose miškuose sutiko mešką.

„Į klausimą, kodėl nenufotografavo, moteris atsakė, kad ją ištiko stabas. Esą labai išsigando. Kadangi nebuvo nė vieno kito pranešimo, abejoju, ar tai bus tiesa“, – tikino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis.

Į klausimą, kodėl nenufotografavo, moteris atsakė, kad ją ištiko stabas.

Šansų, kad iš Latvijos iki pat Nemirsetos būtų atkiūtinusi meška iš tiesų nedaug.

„Visur daugybė namų, kiemus stebi kameros. Kameros stebi kelius. Meškai reikėtų įveikti mišką kamerų, ištisus kvartalus namų. Todėl ir netikiu, kad tai galėtų būti tiesa. Esu pastebėjęs, 90 proc. žmonių apie gamtą kalba kliedesius. Jie painioja dydžius, spalvas, rūšis. Viską painioja“, – pastebėjo E. Paplauskis.

Erlandas Paplauskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Aplinkosaugininkas priminė situaciją, kai iš verslininko Antano Boso žvėrinčiaus buvo pabėgęs vilkas, tarnybos sulaukė dešimčių skambučių.

„Iš visų pusių urbanistiniai centrai. Čia joks gyvis nepamatytas negali pasislėpti. Tačiau visko gali būti, kad žmogus galėjo pastebėti ernį. Ant Liepojos plento latviai buvo radę ernį, partrenktą mašinos. Miške pamatęs ernį žmogus gali jo dydį įvertinti neadekvačiai“, – versiją kėlė E. Paplauskis.

Kiauninių šeimos plėšrūnas išties yra įspūdingos išvaizdos.

„Tačiau net ir jo pėdsakų nerasta. Ką jau kalbėti apie meškos pėdsakus. Viena patikimiausių versijų – galėjo žmogus matyti didelį šunį. Galbūt gyvenantį laukinėje gamtoje. Meška į Švediją juk neišplaukė. Netikėtai išgaruoti negalėjo“, – tikino E. Paplauskis.